Sura 12 Jūsuf

يَا صَاحِبَيِ السِّجْنِ أَمَّا أَحَدُكُمَا فَيَسْقِي رَبَّهُ خَمْرًا ۖ وَأَمَّا الْآخَرُ فَيُصْلَبُ فَتَأْكُلُ الطَّيْرُ مِنْ رَأْسِهِ ۚ قُضِيَ الْأَمْرُ الَّذِي فِيهِ تَسْتَفْتِيَانِ

Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“
12:41
وَقَالَ لِلَّذِي ظَنَّ أَنَّهُ نَاجٍ مِنْهُمَا اذْكُرْنِي عِنْدَ رَبِّكَ فَأَنْسَاهُ الشَّيْطَانُ ذِكْرَ رَبِّهِ فَلَبِثَ فِي السِّجْنِ بِضْعَ سِنِينَ

Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą <inline-comment brackets="round">Juozapą</inline-comment> pamiršti savo Viešpaties <inline-comment brackets="round">Allaho</inline-comment> minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] liko kalėjime (dar) keliems metams.
12:42
وَقَالَ الْمَلِكُ إِنِّي أَرَىٰ سَبْعَ بَقَرَاتٍ سِمَانٍ يَأْكُلُهُنَّ سَبْعٌ عِجَافٌ وَسَبْعَ سُنْبُلَاتٍ خُضْرٍ وَأُخَرَ يَابِسَاتٍ ۖ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ أَفْتُونِي فِي رُؤْيَايَ إِنْ كُنْتُمْ لِلرُّؤْيَا تَعْبُرُونَ

Ir (Egipto) karalius tarė: „Iš tiesų, mačiau (sapne) septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas. Iškilūs žmonės, paaiškinkite man mano sapną, jei jūs galite aiškinti sapnus.“
12:43
قَالُوا أَضْغَاثُ أَحْلَامٍ ۖ وَمَا نَحْنُ بِتَأْوِيلِ الْأَحْلَامِ بِعَالِمِينَ

Jie tarė: „Supainioti netikri sapnai ir mes nesame įgudę sapnų aiškinime.“
12:44
وَقَالَ الَّذِي نَجَا مِنْهُمَا وَادَّكَرَ بَعْدَ أُمَّةٍ أَنَا أُنَبِّئُكُمْ بِتَأْوِيلِهِ فَأَرْسِلُونِ

Tada vyras, kuris buvo paleistas (vienas iš dviejų buvusių kalėjime), pagaliau prisiminė ir tarė: „Aš pasakysiu tau šito paaiškinimą, taigi išleisk mane.“
12:45
يُوسُفُ أَيُّهَا الصِّدِّيقُ أَفْتِنَا فِي سَبْعِ بَقَرَاتٍ سِمَانٍ يَأْكُلُهُنَّ سَبْعٌ عِجَافٌ وَسَبْعِ سُنْبُلَاتٍ خُضْرٍ وَأُخَرَ يَابِسَاتٍ لَعَلِّي أَرْجِعُ إِلَى النَّاسِ لَعَلَّهُمْ يَعْلَمُونَ

(Jis tarė): „Jusufai (Juozapai), tiesos žmogau, paaiškink mums (sapną) apie septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir apie septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas, kad aš galėčiau grįžti pas žmones ir kad jie sužinotų.“
12:46
قَالَ تَزْرَعُونَ سَبْعَ سِنِينَ دَأَبًا فَمَا حَصَدْتُمْ فَذَرُوهُ فِي سُنْبُلِهِ إِلَّا قَلِيلًا مِمَّا تَأْكُلُونَ

[Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] tarė: „Septynis metus iš eilės jūs sėsite kaip įprasta ir tai (derlių), kurį jūs nupjaunate, jūs paliksite varpose, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs suvalgysite.
12:47
ثُمَّ يَأْتِي مِنْ بَعْدِ ذَٰلِكَ سَبْعٌ شِدَادٌ يَأْكُلْنَ مَا قَدَّمْتُمْ لَهُنَّ إِلَّا قَلِيلًا مِمَّا تُحْصِنُونَ

„Tada po šito ateis septyni sunkūs (metai), kurie suris tai, ką jūs sutaupėte iš anksto jiems, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs saugojote (kaupėte).
12:48
ثُمَّ يَأْتِي مِنْ بَعْدِ ذَٰلِكَ عَامٌ فِيهِ يُغَاثُ النَّاسُ وَفِيهِ يَعْصِرُونَ

Tada po šito ateis metai, kuriais žmonės turės gausų lietų ir kuriais jie spaus (vyną arba aliejų).“
12:49
وَقَالَ الْمَلِكُ ائْتُونِي بِهِ ۖ فَلَمَّا جَاءَهُ الرَّسُولُ قَالَ ارْجِعْ إِلَىٰ رَبِّكَ فَاسْأَلْهُ مَا بَالُ النِّسْوَةِ اللَّاتِي قَطَّعْنَ أَيْدِيَهُنَّ ۚ إِنَّ رَبِّي بِكَيْدِهِنَّ عَلِيمٌ

Ir tarė karalius: „Atveskite jį pas mane.“ Tačiau, kai pasiuntinys atėjo pas jį, [Jusufas (Juozapas) tarė: „Grįžk pas savo poną ir paklausk jo: „Kas nutiko moterims, kurios susipjaustė savo rankas? Iš tiesų, mano Viešpats (Allahas) yra Visa Suvokiantis apie jų sąmokslą.“
12:50
قَالَ مَا خَطْبُكُنَّ إِذْ رَاوَدْتُنَّ يُوسُفَ عَنْ نَفْسِهِ ۚ قُلْنَ حَاشَ لِلَّهِ مَا عَلِمْنَا عَلَيْهِ مِنْ سُوءٍ ۚ قَالَتِ امْرَأَتُ الْعَزِيزِ الْآنَ حَصْحَصَ الْحَقُّ أَنَا رَاوَدْتُهُ عَنْ نَفْسِهِ وَإِنَّهُ لَمِنَ الصَّادِقِينَ

(Karalius) tarė (moterims): „Koks buvo reikalas, kai jūs siekėte suvilioti Jusufą (Juozapą)?“ Moterys atsakė: „Sergėk Allahai, neturime mes prieš jį nieko blogo!“ Al-Aziz žmona tarė: „Dabar tiesa tapo aiški (visiems), tai aš siekiau suvilioti jį, ir jis tikrai yra iš sakančiųjų tiesą.“
12:51
ذَٰلِكَ لِيَعْلَمَ أَنِّي لَمْ أَخُنْهُ بِالْغَيْبِ وَأَنَّ اللَّهَ لَا يَهْدِي كَيْدَ الْخَائِنِينَ

[Tada Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment> tarė: „Aš prašiau to pasiteirauti] tam, kad jis (Al-Aziz) žinotų, kad aš jo neišdaviau (jam) nebūnant.“ Ir iš tiesų, Allahas neveda išdavikų sąmokslo.
12:52
وَمَا أُبَرِّئُ نَفْسِي ۚ إِنَّ النَّفْسَ لَأَمَّارَةٌ بِالسُّوءِ إِلَّا مَا رَحِمَ رَبِّي ۚ إِنَّ رَبِّي غَفُورٌ رَحِيمٌ

„Ir neišlaisvinu aš savęs (nuo kaltės). Iš tiesų, pats (žmogus) yra linkęs į blogį, išskyrus tada, kai mano Viešpats suteikia Savo Gailestingumą (tam, kam Jis nori). Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“
12:53
وَقَالَ الْمَلِكُ ائْتُونِي بِهِ أَسْتَخْلِصْهُ لِنَفْسِي ۖ فَلَمَّا كَلَّمَهُ قَالَ إِنَّكَ الْيَوْمَ لَدَيْنَا مَكِينٌ أَمِينٌ

Ir karalius tarė: „Atveskite jį man, kad galėčiau prijungti jį prie savęs.“ Tada, kai jis pakalbėjo su juo, tarė: „Iš tiesų, šią dieną tu esi su mumis aukštoje padėtyje ir pilnai patikimas.“
12:54
قَالَ اجْعَلْنِي عَلَىٰ خَزَائِنِ الْأَرْضِ ۖ إِنِّي حَفِيظٌ عَلِيمٌ

[Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] tarė: „Paskirk mane šalies sandėliams (prižiūrėti). Aš tikrai saugosiu juos išmintingai.“ (kaip Egipto finansų ministras)
12:55
وَكَذَٰلِكَ مَكَّنَّا لِيُوسُفَ فِي الْأَرْضِ يَتَبَوَّأُ مِنْهَا حَيْثُ يَشَاءُ ۚ نُصِيبُ بِرَحْمَتِنَا مَنْ نَشَاءُ ۖ وَلَا نُضِيعُ أَجْرَ الْمُحْسِنِينَ

Taigi, Mes suteikėme pilną valdžią Jusufui (Juozapui) šalyje, imti jos nuosavybę kada ir kur jis panorės. Mes suteikiame iš Savo Gailestigumo tam, kam Mes norime, ir Mes nepraleidžiame atlyginimo Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. ają 2:112).
12:56
وَلَأَجْرُ الْآخِرَةِ خَيْرٌ لِلَّذِينَ آمَنُوا وَكَانُوا يَتَّقُونَ

Ir iš tiesų, Amžinybės atlygis yra geriau tiems, kurie tiki ir bijo Allaho, ir atlieka savo pareigas Jam (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų ir darydami visų rūšių teisingus gerus darbus).
12:57
وَجَاءَ إِخْوَةُ يُوسُفَ فَدَخَلُوا عَلَيْهِ فَعَرَفَهُمْ وَهُمْ لَهُ مُنْكِرُونَ

Ir Jusufo (Juozapo) broliai atvyko ir įžengė pas jį, ir jis atpažino juos, bet jie jo neatpažino.
12:58
وَلَمَّا جَهَّزَهُمْ بِجَهَازِهِمْ قَالَ ائْتُونِي بِأَخٍ لَكُمْ مِنْ أَبِيكُمْ ۚ أَلَا تَرَوْنَ أَنِّي أُوفِي الْكَيْلَ وَأَنَا خَيْرُ الْمُنْزِلِينَ

Ir kada jis aprūpino juos jų maisto produktais (pagal jų poreikius), jis tarė: „ Atveskite man savo brolį iš savo tėvo (jis turėto galvoje Bendžaminą). Argi jūs nematote, kad suteikiu pilną porciją ir kad esu geriausias ir šeimininkų?“
12:59
فَإِنْ لَمْ تَأْتُونِي بِهِ فَلَا كَيْلَ لَكُمْ عِنْدِي وَلَا تَقْرَبُونِ

„Tačiau, jei jūs neatvesite man jo, nebus jums (javų) porcijos iš manęs, nei jūs prie manęs prisiartinsite.“
12:60

Vertimas: Rowwad Translation Center