Sura 12 Jūsuf

وَقَالَ الَّذِي اشْتَرَاهُ مِنْ مِصْرَ لِامْرَأَتِهِ أَكْرِمِي مَثْوَاهُ عَسَىٰ أَنْ يَنْفَعَنَا أَوْ نَتَّخِذَهُ وَلَدًا ۚ وَكَذَٰلِكَ مَكَّنَّا لِيُوسُفَ فِي الْأَرْضِ وَلِنُعَلِّمَهُ مِنْ تَأْوِيلِ الْأَحَادِيثِ ۚ وَاللَّهُ غَالِبٌ عَلَىٰ أَمْرِهِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ

O jis (vyras) iš Egipto, kuris nusipirko jį, tarė savo žmonai: „Pasirūpink, kad jo viešnagė būtų patogi, galbūt jis bus mums naudingas arba mes jį pasiimsime kaip sūnų.“ Taip Mes įkurdinome Jusufą (Juozapą) žemėje, kad išmokytume jį įvykių aiškinimo. Ir Allahas turi visą galią ir kontrolę Savo Reikalams, tačiau dauguma žmonių nežino.
12:21
وَلَمَّا بَلَغَ أَشُدَّهُ آتَيْنَاهُ حُكْمًا وَعِلْمًا ۚ وَكَذَٰلِكَ نَجْزِي الْمُحْسِنِينَ

Ir kai jis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] visiškai pasiekė savo vyriškumą, Mes suteikėme jam išmintį ir žinojimą (Pranašavimą). Taip mes apdovanojame Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).
12:22
وَرَاوَدَتْهُ الَّتِي هُوَ فِي بَيْتِهَا عَنْ نَفْسِهِ وَغَلَّقَتِ الْأَبْوَابَ وَقَالَتْ هَيْتَ لَكَ ۚ قَالَ مَعَاذَ اللَّهِ ۖ إِنَّهُ رَبِّي أَحْسَنَ مَثْوَايَ ۖ إِنَّهُ لَا يُفْلِحُ الظَّالِمُونَ

Ir ji, kurios namuose jis buvo, siekė suvilioti jį (atlikti blogą veiksmą) ir ji uždarė duris ir tarė: „Ei tu, ateik.“ Jis tarė: „Aš prašau Allaho prieglobsčio (arba sergėk, Allahai)! Iš tiesų, jis (tavo vyras) yra mano šeimininkas! Jis padarė mano gyvenimą patogiu! (Taigi, aš niekada jo neišduosiu). Iš tiesų, Zalimūn (nuodėmių ir bloga darytojai) niekada nebus sėkmingi.“
12:23
وَلَقَدْ هَمَّتْ بِهِ ۖ وَهَمَّ بِهَا لَوْلَا أَنْ رَأَىٰ بُرْهَانَ رَبِّهِ ۚ كَذَٰلِكَ لِنَصْرِفَ عَنْهُ السُّوءَ وَالْفَحْشَاءَ ۚ إِنَّهُ مِنْ عِبَادِنَا الْمُخْلَصِينَ

Ir iš tiesų, ji geidė jo ir jis būtų pasidavęs jos geiduliui, jei nebūtų matęs savo Viešpaties įrodymų. Taigi, tai įvyko tam, kad Mes nugręžtume nuo jo blogį ir neleistinus intymius santykius. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų parinktų (teisingai vedamų) vergų.
12:24
وَاسْتَبَقَا الْبَابَ وَقَدَّتْ قَمِيصَهُ مِنْ دُبُرٍ وَأَلْفَيَا سَيِّدَهَا لَدَى الْبَابِ ۚ قَالَتْ مَا جَزَاءُ مَنْ أَرَادَ بِأَهْلِكَ سُوءًا إِلَّا أَنْ يُسْجَنَ أَوْ عَذَابٌ أَلِيمٌ

Taigi, jie lenktyniavo vienas su kitu iki durų, ir ji perplėšė jo marškinius nugaroje. Jie abu rado jos poną (t. y. jos vyrą) prie durų. Ji tarė: „Koks atlygis (bausmė) gali būti jam, kuris siekė blogio prieš tavo žmoną, išskyrus tai kad jis būtų pasodintas į kalėjimą arba skausminga kančia?“
12:25
قَالَ هِيَ رَاوَدَتْنِي عَنْ نَفْسِي ۚ وَشَهِدَ شَاهِدٌ مِنْ أَهْلِهَا إِنْ كَانَ قَمِيصُهُ قُدَّ مِنْ قُبُلٍ فَصَدَقَتْ وَهُوَ مِنَ الْكَاذِبِينَ

Jis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] tarė: „Tai ji siekė suvilioti mane.“, o jos namų liudytojai patvirtino (sakydami): „Jei jo marškiniai būtų perplėšti priekyje, tada jos pasakojimas būtų tiesa ir jis būtų melagis!
12:26
وَإِنْ كَانَ قَمِيصُهُ قُدَّ مِنْ دُبُرٍ فَكَذَبَتْ وَهُوَ مِنَ الصَّادِقِينَ

Tačiau, jei jo marškiniai perplėšti nugaroje, tada ji melavo, o jis sako tiesą!“
12:27
فَلَمَّا رَأَىٰ قَمِيصَهُ قُدَّ مِنْ دُبُرٍ قَالَ إِنَّهُ مِنْ كَيْدِكُنَّ ۖ إِنَّ كَيْدَكُنَّ عَظِيمٌ

Taigi, kai jis (jos vyras) pamatė jo [Jusufo <inline-comment brackets="round">Juozapo</inline-comment>] marškinius, perplėštus nugaroje, jis (jos vyras) tarė: „Iš tiesų, tai jūsų, moterų, sąmokslas! Iš tiesų, didžiulis yra jūsų sąmokslas!“
12:28
يُوسُفُ أَعْرِضْ عَنْ هَٰذَا ۚ وَاسْتَغْفِرِي لِذَنْبِكِ ۖ إِنَّكِ كُنْتِ مِنَ الْخَاطِئِينَ

„Jusufai (Juozapai), nusigręžk nuo šito! (Moterie!) Prašyk atleidimo dėl savo nuodėmės. Iš tiesų, tu buvai nuodėminga.“
12:29
وَقَالَ نِسْوَةٌ فِي الْمَدِينَةِ امْرَأَتُ الْعَزِيزِ تُرَاوِدُ فَتَاهَا عَنْ نَفْسِهِ ۖ قَدْ شَغَفَهَا حُبًّا ۖ إِنَّا لَنَرَاهَا فِي ضَلَالٍ مُبِينٍ

Ir moterys mieste sakė: „Al-Aziz žmona siekia suvilioti savo (vergą) jauną vyrą, iš tiesų, ji myli jį smarkiai. Iš tiesų, mes matome ją esant aiškioje klaidoje.“
12:30
فَلَمَّا سَمِعَتْ بِمَكْرِهِنَّ أَرْسَلَتْ إِلَيْهِنَّ وَأَعْتَدَتْ لَهُنَّ مُتَّكَأً وَآتَتْ كُلَّ وَاحِدَةٍ مِنْهُنَّ سِكِّينًا وَقَالَتِ اخْرُجْ عَلَيْهِنَّ ۖ فَلَمَّا رَأَيْنَهُ أَكْبَرْنَهُ وَقَطَّعْنَ أَيْدِيَهُنَّ وَقُلْنَ حَاشَ لِلَّهِ مَا هَٰذَا بَشَرًا إِنْ هَٰذَا إِلَّا مَلَكٌ كَرِيمٌ

Taigi, kai ji išgirdo jų kaltinimus, išsiuntė joms pakvietimą ir paruošė kviestinius pietus. Ji davė kiekvienai jų peilį (maistui pjaustyti) ir tarė [Jusufui <inline-comment brackets="round">Juozapui</inline-comment>]: „Išeik priešais jas.“ Tada, kai jos pamatė jį, jos išgyrė jį (dėl jo grožio) ir (būdamos nustebusios) susipjaustė savo rankas. Jos tarė: „Koks tobulas yra Allahas (arba Sergėk Allahai)! Joks vyras nėra toks! Tai niekas kitas, tik kilnusis angelas!“
12:31
قَالَتْ فَذَٰلِكُنَّ الَّذِي لُمْتُنَّنِي فِيهِ ۖ وَلَقَدْ رَاوَدْتُهُ عَنْ نَفْسِهِ فَاسْتَعْصَمَ ۖ وَلَئِنْ لَمْ يَفْعَلْ مَا آمُرُهُ لَيُسْجَنَنَّ وَلَيَكُونًا مِنَ الصَّاغِرِينَ

Ji tarė: „Tai jis (jaunas vyras), dėl kurio jūs kaltinote mane, ir (kurį) aš siekiau suvilioti, tačiau jis atsisakė. O dabar jei jis atsisakys paklusti mano įsakymui, jis tikrai bus įmestas į kalėjimą ir bus iš tų kurie patekę į nemalonę.“
12:32
قَالَ رَبِّ السِّجْنُ أَحَبُّ إِلَيَّ مِمَّا يَدْعُونَنِي إِلَيْهِ ۖ وَإِلَّا تَصْرِفْ عَنِّي كَيْدَهُنَّ أَصْبُ إِلَيْهِنَّ وَأَكُنْ مِنَ الْجَاهِلِينَ

Jis tarė: „Mano Viešpatie, kalėjimas man mielesnis nei tai, kam jie mane kviečia. Jei Tu nenugręši jų sąmokslo nuo manęs, palinksiu link jų ir būsiu vienas (iš tų, kurie daro nuodėmę ir nusipelno kaltės arba tų, kurie daro darbus) neišmanančiųjų.
12:33
فَاسْتَجَابَ لَهُ رَبُّهُ فَصَرَفَ عَنْهُ كَيْدَهُنَّ ۚ إِنَّهُ هُوَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ

Taigi, jo Viešpats atsakė į jo maldavimą ir nugręžė nuo jo jų sąmokslą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
12:34
ثُمَّ بَدَا لَهُمْ مِنْ بَعْدِ مَا رَأَوُا الْآيَاتِ لَيَسْجُنُنَّهُ حَتَّىٰ حِينٍ

Tada atėjo jiems į galvą, po to kai jie pamatė (jo nekaltumo) įrodymus, įkalinti jį kuriam laikui.
12:35
وَدَخَلَ مَعَهُ السِّجْنَ فَتَيَانِ ۖ قَالَ أَحَدُهُمَا إِنِّي أَرَانِي أَعْصِرُ خَمْرًا ۖ وَقَالَ الْآخَرُ إِنِّي أَرَانِي أَحْمِلُ فَوْقَ رَأْسِي خُبْزًا تَأْكُلُ الطَّيْرُ مِنْهُ ۖ نَبِّئْنَا بِتَأْوِيلِهِ ۖ إِنَّا نَرَاكَ مِنَ الْمُحْسِنِينَ

Ir įžengė su juo du jauni vyrai į kalėjimą. Vienas iš jų tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) spaudžiant vyną.“ Kitas tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) nešant duoną ant galvos ir paukščiai ją lesė.“ (Jie tarė): „Paaiškink mums tai. Iš tiesų, manome, kad esi vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų).“
12:36
قَالَ لَا يَأْتِيكُمَا طَعَامٌ تُرْزَقَانِهِ إِلَّا نَبَّأْتُكُمَا بِتَأْوِيلِهِ قَبْلَ أَنْ يَأْتِيَكُمَا ۚ ذَٰلِكُمَا مِمَّا عَلَّمَنِي رَبِّي ۚ إِنِّي تَرَكْتُ مِلَّةَ قَوْمٍ لَا يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَهُمْ بِالْآخِرَةِ هُمْ كَافِرُونَ

Jis tarė: „Nepasieks jūsų joks maistas (būdravimo metu ar sapne) kaip jūsų aprūpinimas, tačiau aš pranešiu (būdravimo metu) to paaiškinimą, prieš tai, kai tai (maistas) pasieks. Tai iš to, ko mane išmokė mano Viešpats. Iš tiesų, aš apleidau religiją žmonių, kurie netiki Allahą ir yra netikintieji Amžinybę (t. y. Egipto Kanajūn, kurie buvo daugiadieviai ir garbindavo saulę ir kitas netikras dievybes).
12:37
وَاتَّبَعْتُ مِلَّةَ آبَائِي إِبْرَاهِيمَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ ۚ مَا كَانَ لَنَا أَنْ نُشْرِكَ بِاللَّهِ مِنْ شَيْءٍ ۚ ذَٰلِكَ مِنْ فَضْلِ اللَّهِ عَلَيْنَا وَعَلَى النَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَشْكُرُونَ

Ir aš pasekiau savo tėvų - Ibrahimo (Abraomo), Ishako (Izaoko) ir Jakūbo (Jokūbo) religija, ir niekada mes negalėtume priskirti jokių partnerių Allahui. Tai iš Allaho Gailestingumo mums ir žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi (t. y. nei tiki Allahą, nei Jį garbina).
12:38
يَا صَاحِبَيِ السِّجْنِ أَأَرْبَابٌ مُتَفَرِّقُونَ خَيْرٌ أَمِ اللَّهُ الْوَاحِدُ الْقَهَّارُ

Du kalėjimo kompanjonai, ar geriau daug skirtingų viešpačių (dievų) ar Allahas, Vienintelis, Nenugalimasis?
12:39
مَا تَعْبُدُونَ مِنْ دُونِهِ إِلَّا أَسْمَاءً سَمَّيْتُمُوهَا أَنْتُمْ وَآبَاؤُكُمْ مَا أَنْزَلَ اللَّهُ بِهَا مِنْ سُلْطَانٍ ۚ إِنِ الْحُكْمُ إِلَّا لِلَّهِ ۚ أَمَرَ أَلَّا تَعْبُدُوا إِلَّا إِيَّاهُ ۚ ذَٰلِكَ الدِّينُ الْقَيِّمُ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ

Jūs negarbinate šalia Jo (nieko kito) tik vardus, kuriuos jūs suteikėte (suklastojote) – jūs ir jūsų tėvai – dėl kurių Allahas nenuleido jokių įgaliojimų. Įsakymas (arba sprendimas) yra niekam kitam tik Allahui. Jis įsakė jums negarbinti nieko kito, tik Jį (t. y. Jo monoteizmas). Tai (teisinga) aiški religija, tačiau dauguma žmonių nežino.
12:40

Vertimas: Rowwad Translation Center