Sura 12 Jūsuf, ajat 42

1. وَقَالَ لِلَّذِي ظَنَّ أَنَّهُ نَاجٍ مِنْهُمَا اذْكُرْنِي عِنْدَ رَبِّكَ فَأَنْسَاهُ الشَّيْطَانُ ذِكْرَ رَبِّهِ فَلَبِثَ فِي السِّجْنِ بِضْعَ سِنِينَ

   Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą <inline-comment brackets="round">Juozapą</inline-comment> pamiršti savo Viešpaties <inline-comment brackets="round">Allaho</inline-comment> minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] liko kalėjime (dar) keliems metams.

   12:42

Vertimas: Rowwad Translation Center