Sura 12 Jūsuf

قَالُوا سَنُرَاوِدُ عَنْهُ أَبَاهُ وَإِنَّا لَفَاعِلُونَ

Jie tarė: „Mes pamėginsime gauti leidimą (jam) iš mūsų tėvo ir tikrai, mes tai padarysime.“
12:61
وَقَالَ لِفِتْيَانِهِ اجْعَلُوا بِضَاعَتَهُمْ فِي رِحَالِهِمْ لَعَلَّهُمْ يَعْرِفُونَهَا إِذَا انْقَلَبُوا إِلَىٰ أَهْلِهِمْ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ

Ir [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] liepė savo tarnams padėti jų pinigus (už kuriuos jie nusipirko javus) į jų krepšius, tam, kad jie žinotų tai, kai grįš pas savo žmones, tam, kad atvyktų dar sykį.
12:62
فَلَمَّا رَجَعُوا إِلَىٰ أَبِيهِمْ قَالُوا يَا أَبَانَا مُنِعَ مِنَّا الْكَيْلُ فَأَرْسِلْ مَعَنَا أَخَانَا نَكْتَلْ وَإِنَّا لَهُ لَحَافِظُونَ

Taigi, kai jie grįžo pas savo tėvą, tarė: „Mūsų tėve, nebegausime daugiau grūdų porcijų (nebent paimsime savo brolį). Taigi siųsk mūsų brolį su mumis ir gausime savo porciją, ir tikrai mes jį saugosime.“
12:63
قَالَ هَلْ آمَنُكُمْ عَلَيْهِ إِلَّا كَمَا أَمِنْتُكُمْ عَلَىٰ أَخِيهِ مِنْ قَبْلُ ۖ فَاللَّهُ خَيْرٌ حَافِظًا ۖ وَهُوَ أَرْحَمُ الرَّاحِمِينَ

Jis tarė: „Ar galiu jį patikėti jums, kaip kadaise patikėjau jums jo brolį [Jusufą <inline-comment brackets="round">Juozapą</inline-comment>]? Tačiau, Allahas yra Geriausias iš globėjų, ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“
12:64
وَلَمَّا فَتَحُوا مَتَاعَهُمْ وَجَدُوا بِضَاعَتَهُمْ رُدَّتْ إِلَيْهِمْ ۖ قَالُوا يَا أَبَانَا مَا نَبْغِي ۖ هَٰذِهِ بِضَاعَتُنَا رُدَّتْ إِلَيْنَا ۖ وَنَمِيرُ أَهْلَنَا وَنَحْفَظُ أَخَانَا وَنَزْدَادُ كَيْلَ بَعِيرٍ ۖ ذَٰلِكَ كَيْلٌ يَسِيرٌ

Ir kai jie atidarė savo krepšius ir rado, kad jų pinigai grąžinti jiems, jie tarė: „Mūsų tėve, ko (daugiau) mes galime norėti? Štai, mūsų pinigai buvo mums grąžinti, taigi mes gausime (daugiau) maisto savo šeimai ir saugosime savo brolį, ir pridėsime dar vieną porciją prie kupranugario krovinio. Šis kiekis yra lengvas (karaliui suteikti mums).“
12:65
قَالَ لَنْ أُرْسِلَهُ مَعَكُمْ حَتَّىٰ تُؤْتُونِ مَوْثِقًا مِنَ اللَّهِ لَتَأْتُنَّنِي بِهِ إِلَّا أَنْ يُحَاطَ بِكُمْ ۖ فَلَمَّا آتَوْهُ مَوْثِقَهُمْ قَالَ اللَّهُ عَلَىٰ مَا نَقُولُ وَكِيلٌ

Jis [Jakūbas <inline-comment brackets="round">Jokūbas</inline-comment>] tarė: „Nesiųsiu jo su jumis, kol jūs neprisieksite man atsakinga priesaika Allaho Vardu, kad parvesite jį atgal man, nebent jūs patys būsite apsupti (priešų).“ Ir kai jie prisiekė savo atsakinga priesaika, jis tarė: „Allahas yra Liudytojas tam, ką mes sakėme.“
12:66
وَقَالَ يَا بَنِيَّ لَا تَدْخُلُوا مِنْ بَابٍ وَاحِدٍ وَادْخُلُوا مِنْ أَبْوَابٍ مُتَفَرِّقَةٍ ۖ وَمَا أُغْنِي عَنْكُمْ مِنَ اللَّهِ مِنْ شَيْءٍ ۖ إِنِ الْحُكْمُ إِلَّا لِلَّهِ ۖ عَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ ۖ وَعَلَيْهِ فَلْيَتَوَكَّلِ الْمُتَوَكِّلُونَ

Ir jis tarė: „Mano sūnūs, neįženkite pro vienus vartus, įženkite pro skirtingus vartus, ir aš iš viso negaliu jums padėti prieš Allahą. Iš tiesų, sprendimas priklauso tik nuo Allaho. Juo aš pasitikiu ir lai visi, kurie turi pasitikėjimą, pasitiki Juo.“
12:67
وَلَمَّا دَخَلُوا مِنْ حَيْثُ أَمَرَهُمْ أَبُوهُمْ مَا كَانَ يُغْنِي عَنْهُمْ مِنَ اللَّهِ مِنْ شَيْءٍ إِلَّا حَاجَةً فِي نَفْسِ يَعْقُوبَ قَضَاهَا ۚ وَإِنَّهُ لَذُو عِلْمٍ لِمَا عَلَّمْنَاهُ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ

Ir kai jie įžengė pagal savo tėvo patarimą, tai nepadėjo jiems nė menkiausiai prieš Allahą (Jo Valią). Tai buvo tik paties Jakūbo (Jokūbo) poreikis, kurį jis patenkino. Ir iš tiesų, jis buvo apdovanotas žiniomis, nes Mes jį išmokėme, tačiau dauguma žmonių to nežino.
12:68
وَلَمَّا دَخَلُوا عَلَىٰ يُوسُفَ آوَىٰ إِلَيْهِ أَخَاهُ ۖ قَالَ إِنِّي أَنَا أَخُوكَ فَلَا تَبْتَئِسْ بِمَا كَانُوا يَعْمَلُونَ

Ir kai jie atėjo priešais Jusufą (Juozapą), jis paėmė savo brolį (Bendžaminą) pas save ir tarė: „Iš tiesų, aš esu tavo brolis, taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.“
12:69
فَلَمَّا جَهَّزَهُمْ بِجَهَازِهِمْ جَعَلَ السِّقَايَةَ فِي رَحْلِ أَخِيهِ ثُمَّ أَذَّنَ مُؤَذِّنٌ أَيَّتُهَا الْعِيرُ إِنَّكُمْ لَسَارِقُونَ

Taigi, kai jis aprūpino juos jų maisto atsargomis, jis įdėjo (auksinį) dubenį į savo brolio krepšį. Tada šauklys sušuko: „Ei jūs, karavane, iš tiesų jūs – vagys!“
12:70
قَالُوا وَأَقْبَلُوا عَلَيْهِمْ مَاذَا تَفْقِدُونَ

Jie, atsigręždami į juos, tarė: „Kas yra tai, ko jūs netekote?“
12:71
قَالُوا نَفْقِدُ صُوَاعَ الْمَلِكِ وَلِمَنْ جَاءَ بِهِ حِمْلُ بَعِيرٍ وَأَنَا بِهِ زَعِيمٌ

Jie tarė: „Mes praradome karaliaus (auksinį) dubenį ir tam, kuris suras tai yra (atlygiu) kupranugario krovinys. Ir aš būsiu tuo įpareigotas.“
12:72
قَالُوا تَاللَّهِ لَقَدْ عَلِمْتُمْ مَا جِئْنَا لِنُفْسِدَ فِي الْأَرْضِ وَمَا كُنَّا سَارِقِينَ

Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, iš tiesų tu žinai, kad mes neatėjome daryti nedorybės šalyje, ir mes nesame vagys!“
12:73
قَالُوا فَمَا جَزَاؤُهُ إِنْ كُنْتُمْ كَاذِبِينَ

Jie [Jusufo <inline-comment brackets="round">Juozapo</inline-comment> vyrai] tarė: „Kokia tada bus bausmė tam, jei (bus įrodyta, kad) jūs esate melagiai.“
12:74
قَالُوا جَزَاؤُهُ مَنْ وُجِدَ فِي رَحْلِهِ فَهُوَ جَزَاؤُهُ ۚ كَذَٰلِكَ نَجْزِي الظَّالِمِينَ

Jie [Jusufo <inline-comment brackets="round">Juozapo</inline-comment> broliai] tarė: „Jo bausmė bus tokia, kad tas, kurio krepšyje tai bus rasta, bus baudžiamas (už šį nusikaltimą). Taip mes baudžiame Zalimūn (nusidėjėlius)!“
12:75
فَبَدَأَ بِأَوْعِيَتِهِمْ قَبْلَ وِعَاءِ أَخِيهِ ثُمَّ اسْتَخْرَجَهَا مِنْ وِعَاءِ أَخِيهِ ۚ كَذَٰلِكَ كِدْنَا لِيُوسُفَ ۖ مَا كَانَ لِيَأْخُذَ أَخَاهُ فِي دِينِ الْمَلِكِ إِلَّا أَنْ يَشَاءَ اللَّهُ ۚ نَرْفَعُ دَرَجَاتٍ مَنْ نَشَاءُ ۗ وَفَوْقَ كُلِّ ذِي عِلْمٍ عَلِيمٌ

Taigi jis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] pradėjo (ieškoti) jų krepšiuose prieš (ieškodamas) savo brolio krepšyje. Tada jis ištraukė tai iš savo brolio krepšio. Taip Mes suplanavome Jusufui (Juozapui). Jis negalėjo paimti savo brolio (vergu) pagal karaliaus įstatymus, išskyrus jei Allahas to norėjo. (Taigi Allahas privertė brolius laikytis savo nurodytos „bausmės, t. y. pavergti vagį“) Mes išaukštiname tą, ką Mes norime, tačiau virš visų, apdovanotų žiniomis, yra Visa Žinantis (Allahas).
12:76
قَالُوا إِنْ يَسْرِقْ فَقَدْ سَرَقَ أَخٌ لَهُ مِنْ قَبْلُ ۚ فَأَسَرَّهَا يُوسُفُ فِي نَفْسِهِ وَلَمْ يُبْدِهَا لَهُمْ ۚ قَالَ أَنْتُمْ شَرٌّ مَكَانًا ۖ وَاللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا تَصِفُونَ

Jie [(Jusufo <inline-comment brackets="round">Juozapo</inline-comment> broliai] tarė: „Jei jis vagia, buvo jo brolis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>], kuris vogė anksčiau (jo).“ Tačiau šiuo dalykus Jusufas (Juozapas) pasilaikė savyje, neatskleisdamas jiems paslapčių. Jis tarė (sau): „Jūs esate blogiausi ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs sakote!“
12:77
قَالُوا يَا أَيُّهَا الْعَزِيزُ إِنَّ لَهُ أَبًا شَيْخًا كَبِيرًا فَخُذْ أَحَدَنَا مَكَانَهُ ۖ إِنَّا نَرَاكَ مِنَ الْمُحْسِنِينَ

Jie tarė: „Šalies valdytojau, iš tiesų, jis turi seną tėvą (kuris sielvartaus dėl jo), taigi paimk vieną iš mūsų vietoj jo. Iš tiesų, mes manome, kad esi tu vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. ajos 9:120 išnašą).“
12:78
قَالَ مَعَاذَ اللَّهِ أَنْ نَأْخُذَ إِلَّا مَنْ وَجَدْنَا مَتَاعَنَا عِنْدَهُ إِنَّا إِذًا لَظَالِمُونَ

Jis tarė: „Sergėk Allahai, kad mes paimtume kažką kitą, o ne tą, pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, (jei taip pasielgtume), mes būtume Zalimūn (bloga darantys).“
12:79
فَلَمَّا اسْتَيْأَسُوا مِنْهُ خَلَصُوا نَجِيًّا ۖ قَالَ كَبِيرُهُمْ أَلَمْ تَعْلَمُوا أَنَّ أَبَاكُمْ قَدْ أَخَذَ عَلَيْكُمْ مَوْثِقًا مِنَ اللَّهِ وَمِنْ قَبْلُ مَا فَرَّطْتُمْ فِي يُوسُفَ ۖ فَلَنْ أَبْرَحَ الْأَرْضَ حَتَّىٰ يَأْذَنَ لِي أَبِي أَوْ يَحْكُمَ اللَّهُ لِي ۖ وَهُوَ خَيْرُ الْحَاكِمِينَ

Taigi, kai jie prarado dėl jo viltį, sušaukė uždarą pasitarimą. Vyriausiasis iš jų tarė: „Argi nežinote, kad prisiekėte tėvui Allaho Vardu, o prieš tai jūs nesugebėjote atlikti savo pareigos dėl Jusufo (Juozapo)? Dėl to aš nepaliksiu šios šalies tol, kol mano tėvas man neleis, arba Allahas neišspręs mano reikalo (paleidžiant Bendžaminą) ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“
12:80

Vertimas: Rowwad Translation Center