Mushaf, puslapis 240

1. وَاتَّبَعْتُ مِلَّةَ آبَائِي إِبْرَاهِيمَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ ۚ مَا كَانَ لَنَا أَنْ نُشْرِكَ بِاللَّهِ مِنْ شَيْءٍ ۚ ذَٰلِكَ مِنْ فَضْلِ اللَّهِ عَلَيْنَا وَعَلَى النَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَشْكُرُونَ

   Ir aš pasekiau savo tėvų - Ibrahimo (Abraomo), Ishako (Izaoko) ir Jakūbo (Jokūbo) religija, ir niekada mes negalėtume priskirti jokių partnerių Allahui. Tai iš Allaho Gailestingumo mums ir žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi (t. y. nei tiki Allahą, nei Jį garbina).

   12:38

2. يَا صَاحِبَيِ السِّجْنِ أَأَرْبَابٌ مُتَفَرِّقُونَ خَيْرٌ أَمِ اللَّهُ الْوَاحِدُ الْقَهَّارُ

   Du kalėjimo kompanjonai, ar geriau daug skirtingų viešpačių (dievų) ar Allahas, Vienintelis, Nenugalimasis?

   12:39

3. مَا تَعْبُدُونَ مِنْ دُونِهِ إِلَّا أَسْمَاءً سَمَّيْتُمُوهَا أَنْتُمْ وَآبَاؤُكُمْ مَا أَنْزَلَ اللَّهُ بِهَا مِنْ سُلْطَانٍ ۚ إِنِ الْحُكْمُ إِلَّا لِلَّهِ ۚ أَمَرَ أَلَّا تَعْبُدُوا إِلَّا إِيَّاهُ ۚ ذَٰلِكَ الدِّينُ الْقَيِّمُ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُونَ

   Jūs negarbinate šalia Jo (nieko kito) tik vardus, kuriuos jūs suteikėte (suklastojote) – jūs ir jūsų tėvai – dėl kurių Allahas nenuleido jokių įgaliojimų. Įsakymas (arba sprendimas) yra niekam kitam tik Allahui. Jis įsakė jums negarbinti nieko kito, tik Jį (t. y. Jo monoteizmas). Tai (teisinga) aiški religija, tačiau dauguma žmonių nežino.

   12:40

4. يَا صَاحِبَيِ السِّجْنِ أَمَّا أَحَدُكُمَا فَيَسْقِي رَبَّهُ خَمْرًا ۖ وَأَمَّا الْآخَرُ فَيُصْلَبُ فَتَأْكُلُ الطَّيْرُ مِنْ رَأْسِهِ ۚ قُضِيَ الْأَمْرُ الَّذِي فِيهِ تَسْتَفْتِيَانِ

   Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“

   12:41

5. وَقَالَ لِلَّذِي ظَنَّ أَنَّهُ نَاجٍ مِنْهُمَا اذْكُرْنِي عِنْدَ رَبِّكَ فَأَنْسَاهُ الشَّيْطَانُ ذِكْرَ رَبِّهِ فَلَبِثَ فِي السِّجْنِ بِضْعَ سِنِينَ

   Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą <inline-comment brackets="round">Juozapą</inline-comment> pamiršti savo Viešpaties <inline-comment brackets="round">Allaho</inline-comment> minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] liko kalėjime (dar) keliems metams.

   12:42

6. وَقَالَ الْمَلِكُ إِنِّي أَرَىٰ سَبْعَ بَقَرَاتٍ سِمَانٍ يَأْكُلُهُنَّ سَبْعٌ عِجَافٌ وَسَبْعَ سُنْبُلَاتٍ خُضْرٍ وَأُخَرَ يَابِسَاتٍ ۖ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ أَفْتُونِي فِي رُؤْيَايَ إِنْ كُنْتُمْ لِلرُّؤْيَا تَعْبُرُونَ

   Ir (Egipto) karalius tarė: „Iš tiesų, mačiau (sapne) septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas. Iškilūs žmonės, paaiškinkite man mano sapną, jei jūs galite aiškinti sapnus.“

   12:43

Vertimas: Rowwad Translation Center