Sura 12 Jūsuf

الر ۚ تِلْكَ آيَاتُ الْكِتَابِ الْمُبِينِ

Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas <inline-comment brackets="round">Vienintelis</inline-comment> žino jų reikšmę]. Tai yra Aiškios Knygos (Korano, kuris išaiškina leistinus ir draudžiamus dalykus, įstatymus, kuris yra teisingas vedimas ir palaima) Eilutės.
12:1
إِنَّا أَنْزَلْنَاهُ قُرْآنًا عَرَبِيًّا لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ

Iš tiesų, Mes nuleidome tai kaip Koraną arabų kalba tam, kad jūs suprastumėte.
12:2
نَحْنُ نَقُصُّ عَلَيْكَ أَحْسَنَ الْقَصَصِ بِمَا أَوْحَيْنَا إِلَيْكَ هَٰذَا الْقُرْآنَ وَإِنْ كُنْتَ مِنْ قَبْلِهِ لَمِنَ الْغَافِلِينَ

Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) geriausias šio Korano istorijas per Mūsų Apreiškimą tau. O prieš tai (t. y. prieš Dieviškojo Apreiškimo atėjimą tau), tu buvai tarp tų, kurie nieko apie tai (Koraną) nežinojo.
12:3
إِذْ قَالَ يُوسُفُ لِأَبِيهِ يَا أَبَتِ إِنِّي رَأَيْتُ أَحَدَ عَشَرَ كَوْكَبًا وَالشَّمْسَ وَالْقَمَرَ رَأَيْتُهُمْ لِي سَاجِدِينَ

(Atminkite), kai Jusufas (Juozapas) sakė savo tėvui: „Mano tėve, iš tiesų, aš mačiau (sapne) vienuolika žvaigždžių ir saulę bei mėnulį – aš mačiau juos suklumpančius prieš mane.“
12:4
قَالَ يَا بُنَيَّ لَا تَقْصُصْ رُؤْيَاكَ عَلَىٰ إِخْوَتِكَ فَيَكِيدُوا لَكَ كَيْدًا ۖ إِنَّ الشَّيْطَانَ لِلْإِنْسَانِ عَدُوٌّ مُبِينٌ

Jis (tėvas) tarė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesurengtų sąmokslo prieš tave. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas!
12:5
وَكَذَٰلِكَ يَجْتَبِيكَ رَبُّكَ وَيُعَلِّمُكَ مِنْ تَأْوِيلِ الْأَحَادِيثِ وَيُتِمُّ نِعْمَتَهُ عَلَيْكَ وَعَلَىٰ آلِ يَعْقُوبَ كَمَا أَتَمَّهَا عَلَىٰ أَبَوَيْكَ مِنْ قَبْلُ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْحَاقَ ۚ إِنَّ رَبَّكَ عَلِيمٌ حَكِيمٌ

„Taip tavo Viešpats pasirinks tave ir išmokys tave sapnų (ir kitų dalykų) aiškinimo ir ištobulins Savo Malonę tau ir Jakūbo (Jokūbo) palikuonims, kaip kadaise Jis ištobulino tai jūsų tėvams, Ibrahimui (Abraomui) ir Ishakui (Izaokui)! Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“
12:6
لَقَدْ كَانَ فِي يُوسُفَ وَإِخْوَتِهِ آيَاتٌ لِلسَّائِلِينَ

Iš tiesų, pas Jusufą (Juozapą) ir jo brolius buvo Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) tiems, kurie klausia.
12:7
إِذْ قَالُوا لَيُوسُفُ وَأَخُوهُ أَحَبُّ إِلَىٰ أَبِينَا مِنَّا وَنَحْنُ عُصْبَةٌ إِنَّ أَبَانَا لَفِي ضَلَالٍ مُبِينٍ

Kai jie sakė: „Iš tiesų, Jusufas (Juozapas) ir jo brolis (Bendžaminas) yra brangesni mūsų tėvui nei mes, nors esame mes stipri grupė. Iš tiesų, mūsų tėvas yra aiškioje klaidoje.
12:8
اقْتُلُوا يُوسُفَ أَوِ اطْرَحُوهُ أَرْضًا يَخْلُ لَكُمْ وَجْهُ أَبِيكُمْ وَتَكُونُوا مِنْ بَعْدِهِ قَوْمًا صَالِحِينَ

„Nužudykite Jusufą (Juoazpą) arba išvarykite jį į kokią nors (kitą) žemę, kad jūsų tėvo malonė būtų suteikta tik jums vieniems, ir po to jūs būsite teisinga liaudis (turint galvoje atgailą prieš darant nuodėmę).“
12:9
قَالَ قَائِلٌ مِنْهُمْ لَا تَقْتُلُوا يُوسُفَ وَأَلْقُوهُ فِي غَيَابَتِ الْجُبِّ يَلْتَقِطْهُ بَعْضُ السَّيَّارَةِ إِنْ كُنْتُمْ فَاعِلِينَ

Vienas iš jų tarė: „Nežudykite Jusufo (Juozapo), tačiau jei jums būtina ką nors padaryti, įmeskite jį į šulinio dugną. Jis bus pasiimtas kokio nors keliautojų karavano.“
12:10
قَالُوا يَا أَبَانَا مَا لَكَ لَا تَأْمَنَّا عَلَىٰ يُوسُفَ وَإِنَّا لَهُ لَنَاصِحُونَ

Jie tarė: „Mūsų tėve, kodėl tu mums nepatiki Jusufo (Juozapo), nors mes, iš tiesų, esame gero linkintys jam?’
12:11
أَرْسِلْهُ مَعَنَا غَدًا يَرْتَعْ وَيَلْعَبْ وَإِنَّا لَهُ لَحَافِظُونَ

„Išsiųsk jį su mumis rytoj pasimėgauti ir pažaisti, ir tikrai, mes pasirūpinsime juo.“
12:12
قَالَ إِنِّي لَيَحْزُنُنِي أَنْ تَذْهَبُوا بِهِ وَأَخَافُ أَنْ يَأْكُلَهُ الذِّئْبُ وَأَنْتُمْ عَنْهُ غَافِلُونَ

Jis [Jakūbas <inline-comment brackets="round">Jokūbas</inline-comment>] sakė: „Iš tiesų, mane liūdina, jei jūs jį pasiimsite. Aš bijau, kad vilkas jo nesuėstų, jei jūs būsite neatsargūs dėl jo.“
12:13
قَالُوا لَئِنْ أَكَلَهُ الذِّئْبُ وَنَحْنُ عُصْبَةٌ إِنَّا إِذًا لَخَاسِرُونَ

Jie tarė: „Jei vilkas suės jį, kai mes esame stipri grupė (apsaugoti jį), tada tikrai, mes esame pralaimėtojai.“
12:14
فَلَمَّا ذَهَبُوا بِهِ وَأَجْمَعُوا أَنْ يَجْعَلُوهُ فِي غَيَابَتِ الْجُبِّ ۚ وَأَوْحَيْنَا إِلَيْهِ لَتُنَبِّئَنَّهُمْ بِأَمْرِهِمْ هَٰذَا وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ

Taigi, kai jie pasiėmė jį ir visi susitarė įmesti jį į šulinio dugną, (jie tai padarė) ir Mes apreiškėme jam: „Iš tiesų, tu (vieną dieną) praneši jiems apie jų reikalus, kai jie (tavęs) neatpažins.“
12:15
وَجَاءُوا أَبَاهُمْ عِشَاءً يَبْكُونَ

Ir jie grįžo pas savo tėvą ankstyvą naktį verkdami.
12:16
قَالُوا يَا أَبَانَا إِنَّا ذَهَبْنَا نَسْتَبِقُ وَتَرَكْنَا يُوسُفَ عِنْدَ مَتَاعِنَا فَأَكَلَهُ الذِّئْبُ ۖ وَمَا أَنْتَ بِمُؤْمِنٍ لَنَا وَلَوْ كُنَّا صَادِقِينَ

Jie tarė: „Mūsų tėve, mes lenktyniavome vienas su kitu ir palikome Jusufą (Juozapą) prie mūsų daiktų ir vilkas suėdė jį. Tačiau, tu niekada nepatikėsi mumis, net jeigu mes kalbėtume tiesą.“
12:17
وَجَاءُوا عَلَىٰ قَمِيصِهِ بِدَمٍ كَذِبٍ ۚ قَالَ بَلْ سَوَّلَتْ لَكُمْ أَنْفُسُكُمْ أَمْرًا ۖ فَصَبْرٌ جَمِيلٌ ۖ وَاللَّهُ الْمُسْتَعَانُ عَلَىٰ مَا تَصِفُونَ

Ir jie atnešė jo marškinius, suteptus netikru krauju. Jis tarė: „Ne, jūs patys sukūrėte pasakojimą. Taigi, (man) labiausiai tinka kantrybė. Ir Allahas (Vienintelis), Kurio pagalbos galima prašyti prieš tai (šį melą), kurį jūs apibūdinate.“
12:18
وَجَاءَتْ سَيَّارَةٌ فَأَرْسَلُوا وَارِدَهُمْ فَأَدْلَىٰ دَلْوَهُ ۖ قَالَ يَا بُشْرَىٰ هَٰذَا غُلَامٌ ۚ وَأَسَرُّوهُ بِضَاعَةً ۚ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِمَا يَعْمَلُونَ

O ten atvyko keliautojų karavanas ir nusiuntė jie savo vandennešį, ir jis nuleido savo kibirą (į šulinį). Jis tarė: „Kokios geros žinios! Čia yra berniukas.“ Taigi, jie paslėpė jį kaip prekę (vergą). Ir Allahas buvo Visa Žinantis apie tai, ką jie padarė.
12:19
وَشَرَوْهُ بِثَمَنٍ بَخْسٍ دَرَاهِمَ مَعْدُودَةٍ وَكَانُوا فِيهِ مِنَ الزَّاهِدِينَ

Ir jie pardavė jį už mažą kainą – už kelis dirhamus (t. y. už kelias sidabrines monetas). Ir jie buvo iš tų, kurie laikė jį nereikšmingu.
12:20

Vertimas: Rowwad Translation Center