Mushaf, puslapis 126

1. يَوْمَ يَجْمَعُ اللَّهُ الرُّسُلَ فَيَقُولُ مَاذَا أُجِبْتُمْ ۖ قَالُوا لَا عِلْمَ لَنَا ۖ إِنَّكَ أَنْتَ عَلَّامُ الْغُيُوبِ

   Dieną, kai Allahas surinks kartu Pasiuntinius ir sakys jiems: „Kokį atsakymą jūs gavote (iš savo žmonių dėl savo mokymo)?“ Jie sakys: „Mes nežinome, iš tiesų, tik Tu esi Visa Žinantis apie tai, kas yra paslėpta (arba nematoma).“

   5:109

2. إِذْ قَالَ اللَّهُ يَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ اذْكُرْ نِعْمَتِي عَلَيْكَ وَعَلَىٰ وَالِدَتِكَ إِذْ أَيَّدْتُكَ بِرُوحِ الْقُدُسِ تُكَلِّمُ النَّاسَ فِي الْمَهْدِ وَكَهْلًا ۖ وَإِذْ عَلَّمْتُكَ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ وَالتَّوْرَاةَ وَالْإِنْجِيلَ ۖ وَإِذْ تَخْلُقُ مِنَ الطِّينِ كَهَيْئَةِ الطَّيْرِ بِإِذْنِي فَتَنْفُخُ فِيهَا فَتَكُونُ طَيْرًا بِإِذْنِي ۖ وَتُبْرِئُ الْأَكْمَهَ وَالْأَبْرَصَ بِإِذْنِي ۖ وَإِذْ تُخْرِجُ الْمَوْتَىٰ بِإِذْنِي ۖ وَإِذْ كَفَفْتُ بَنِي إِسْرَائِيلَ عَنْكَ إِذْ جِئْتَهُمْ بِالْبَيِّنَاتِ فَقَالَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْهُمْ إِنْ هَٰذَا إِلَّا سِحْرٌ مُبِينٌ

   (Atminkite), kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, prisimink Mano Malonę tau ir tavo motinai, kai aš parėmiau jus su Rūh-ul-Kudus [Džibriliu <inline-comment brackets="round">Gabrieliu</inline-comment>], kad tu kalbėtum žmonėms lopšyje ir subrendęs; ir kai Aš išmokiau tave rašto, Al-Hikma (suvokimo galios), Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos); ir kai tu pagaminai iš molio figūrą, paukščio formos, Mano Leidimu, ir įpūtei į ją ir ji tapo paukščiu Mano Leidimu, išgydei gimusius aklais ir raupsuotuosius Mano Leidimu, ir kai grąžinai į gyvenimą mirusįjį Mano Leidimu; ir kai Aš sulaikiau Israelio (Izraelio) vaikus nuo tavęs (kai jie pasiryžo tave nužudyti), kai tu atėjai pas juos su aiškiais įrodymais, ir netikintieji iš jų sakė: „Tai yra niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

   5:110

3. وَإِذْ أَوْحَيْتُ إِلَى الْحَوَارِيِّينَ أَنْ آمِنُوا بِي وَبِرَسُولِي قَالُوا آمَنَّا وَاشْهَدْ بِأَنَّنَا مُسْلِمُونَ

   Ir kai Aš (Allahas) apreiškiau [Isos <inline-comment brackets="round">Jėzaus</inline-comment>] Al-Havarijūn (apaštalams) tikėti Manimi ir Mano Pasiuntiniu, jie sakė: „Mes tikime. Ir liudijame, kad esame musulmonai.“

   5:111

4. إِذْ قَالَ الْحَوَارِيُّونَ يَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ هَلْ يَسْتَطِيعُ رَبُّكَ أَنْ يُنَزِّلَ عَلَيْنَا مَائِدَةً مِنَ السَّمَاءِ ۖ قَالَ اتَّقُوا اللَّهَ إِنْ كُنْتُمْ مُؤْمِنِينَ

   (Atminkite), kai Al-Havarijūn (apaštalai) sakė: „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, ar gali tavo Viešpats nuleisti mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu)?“ Isa (Jėzus) tarė: „Bijokite Allaho, jei jūs iš tiesų esate tikintieji.“

   5:112

5. قَالُوا نُرِيدُ أَنْ نَأْكُلَ مِنْهَا وَتَطْمَئِنَّ قُلُوبُنَا وَنَعْلَمَ أَنْ قَدْ صَدَقْتَنَا وَنَكُونَ عَلَيْهَا مِنَ الشَّاهِدِينَ

   Jie sakė: „Mes norime tuo pasisotinti ir pamaloninti savo širdis (kad jos būtų stipresnės Tikėjime), ir sužinoti, kad tu tikrai pasakojai mums tiesą ir kad mes patys esame jos liudytojai.“

   5:113

Vertimas: Rowwad vertimų centras