Mushaf, puslapis 125

1. وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ تَعَالَوْا إِلَىٰ مَا أَنْزَلَ اللَّهُ وَإِلَى الرَّسُولِ قَالُوا حَسْبُنَا مَا وَجَدْنَا عَلَيْهِ آبَاءَنَا ۚ أَوَلَوْ كَانَ آبَاؤُهُمْ لَا يَعْلَمُونَ شَيْئًا وَلَا يَهْتَدُونَ

   Ir kai sakoma jiems: „Ateikite į tai, ką Allahas apreiškė, ir pas Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ , sprendimui apie tai, ką jūs padarėte neleistina).“ Jie sako: „Gana mums to, kuo radome mūsų tėvus sekančius.“ Nors jų tėvai neturėjo nei jokių žinių, nei teisingo vedimo.

   5:104

2. يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا عَلَيْكُمْ أَنْفُسَكُمْ ۖ لَا يَضُرُّكُمْ مَنْ ضَلَّ إِذَا اهْتَدَيْتُمْ ۚ إِلَى اللَّهِ مَرْجِعُكُمْ جَمِيعًا فَيُنَبِّئُكُمْ بِمَا كُنْتُمْ تَعْمَلُونَ

   O jūs, kurie tikite! Rūpinkitės savimi. Jei jūs seksite (teisingu) vedimu, nepakenks jums niekaip tie, kurie yra paklydę. Visų jūsų sugrįžimas yra pas Allahą, tada Jis praneš jums apie (viską), ką jūs darydavote.

   5:105

3. يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا شَهَادَةُ بَيْنِكُمْ إِذَا حَضَرَ أَحَدَكُمُ الْمَوْتُ حِينَ الْوَصِيَّةِ اثْنَانِ ذَوَا عَدْلٍ مِنْكُمْ أَوْ آخَرَانِ مِنْ غَيْرِكُمْ إِنْ أَنْتُمْ ضَرَبْتُمْ فِي الْأَرْضِ فَأَصَابَتْكُمْ مُصِيبَةُ الْمَوْتِ ۚ تَحْبِسُونَهُمَا مِنْ بَعْدِ الصَّلَاةِ فَيُقْسِمَانِ بِاللَّهِ إِنِ ارْتَبْتُمْ لَا نَشْتَرِي بِهِ ثَمَنًا وَلَوْ كَانَ ذَا قُرْبَىٰ ۙ وَلَا نَكْتُمُ شَهَادَةَ اللَّهِ إِنَّا إِذًا لَمِنَ الْآثِمِينَ

   O jūs, kurie tikite! Kai mirtis užklumpa kurį nors iš jūsų, ir jūs sudarinėjate testamentą, (tada paimkite) liudijimą dviejų teisingų vyrų iš jūsų pačių žmonių arba dviejų kitų iš pašalinių, kai jūs keliaujate žeme ir mirtis jus užklumpa. Užlaikykite juos abu po As-Salat (maldos), (tada), jei abejojate (jų teisingumu), lai jie abu prisiekia Allahu (sakydami): „Mes nenorime iš to jokios žemiškos naudos, net jei jis (palikėjas) būtų mūsų artimas giminaitis. Mes neslėpsime Allaho Liudijimo, nes tada iš tiesų būsime nuodėmingieji.“

   5:106

4. فَإِنْ عُثِرَ عَلَىٰ أَنَّهُمَا اسْتَحَقَّا إِثْمًا فَآخَرَانِ يَقُومَانِ مَقَامَهُمَا مِنَ الَّذِينَ اسْتَحَقَّ عَلَيْهِمُ الْأَوْلَيَانِ فَيُقْسِمَانِ بِاللَّهِ لَشَهَادَتُنَا أَحَقُّ مِنْ شَهَادَتِهِمَا وَمَا اعْتَدَيْنَا إِنَّا إِذًا لَمِنَ الظَّالِمِينَ

   Jei tada paaiškėja, kad šie du buvo kalti dėl nuodėmės, lai du kiti stoja į jų vietą, artimiausi giminės iš tų, kurie reikalauja teisėtos teisės. Lai jie prisiekia Allahu (sakydami): „Mes pripažįstame, kad mūsų liudijimas yra teisingesnis, nei tų abiejų, ir kad mes nenusižengsime (tiesai), nes tada iš tiesų mes būtume nusidėjėliai.“

   5:107

5. ذَٰلِكَ أَدْنَىٰ أَنْ يَأْتُوا بِالشَّهَادَةِ عَلَىٰ وَجْهِهَا أَوْ يَخَافُوا أَنْ تُرَدَّ أَيْمَانٌ بَعْدَ أَيْمَانِهِمْ ۗ وَاتَّقُوا اللَّهَ وَاسْمَعُوا ۗ وَاللَّهُ لَا يَهْدِي الْقَوْمَ الْفَاسِقِينَ

   Tai turėtų priartinti (prie fakto), kad jų liudijimas bus teisingiausios formos (ir priimtas), arba priešingu atveju jie bijotų, kad (kitos) priesaikos bus priimtos po jų priesaikų. Ir bijokite Allaho ir klausykite (paklusdami Jam). Ir Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie yra Al-Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs).

   5:108

Vertimas: Rowwad vertimų centras