Sura 4 An-Nisa, ajat 77

1. أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِينَ قِيلَ لَهُمْ كُفُّوا أَيْدِيَكُمْ وَأَقِيمُوا الصَّلَاةَ وَآتُوا الزَّكَاةَ فَلَمَّا كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقِتَالُ إِذَا فَرِيقٌ مِنْهُمْ يَخْشَوْنَ النَّاسَ كَخَشْيَةِ اللَّهِ أَوْ أَشَدَّ خَشْيَةً ۚ وَقَالُوا رَبَّنَا لِمَ كَتَبْتَ عَلَيْنَا الْقِتَالَ لَوْلَا أَخَّرْتَنَا إِلَىٰ أَجَلٍ قَرِيبٍ ۗ قُلْ مَتَاعُ الدُّنْيَا قَلِيلٌ وَالْآخِرَةُ خَيْرٌ لِمَنِ اتَّقَىٰ وَلَا تُظْلَمُونَ فَتِيلًا

   Argi nematėte tų, kuriems buvo nurodyta sulaikyti savo rankas (nuo kovojimo) ir atlikti As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoti Zakat, tačiau, kai kova jiems buvo įsakyta – štai, dalis jų bijo žmonių taip, kaip jie bijo Allaho ar net labiau. Jie sako: „Mūsų Viešpatie, kodėl įsakei mums kovoti? Ar negalėtum suteikti mums atokvėpį trumpam laikui?“ Sakyk: „Trumpas šio gyvenimo malonumas. Amžinybė yra (daug) geriau tam, kuris bijo Allaho ir nebus su jumis elgiamasi neteisingai net per žvyniuotą siūlą ilgame datulės kauliuko įpjovime.

   4:77

Vertimas: Rowwad Translation Center