Sura 47 Muhammad, ajat 20

1. وَيَقُولُ الَّذِينَ آمَنُوا لَوْلَا نُزِّلَتْ سُورَةٌ ۖ فَإِذَا أُنْزِلَتْ سُورَةٌ مُحْكَمَةٌ وَذُكِرَ فِيهَا الْقِتَالُ ۙ رَأَيْتَ الَّذِينَ فِي قُلُوبِهِمْ مَرَضٌ يَنْظُرُونَ إِلَيْكَ نَظَرَ الْمَغْشِيِّ عَلَيْهِ مِنَ الْمَوْتِ ۖ فَأَوْلَىٰ لَهُمْ

   Tie, kurie tiki, sako: „Kodėl gi mums nėra apreikšta sūra (leidžiantis gintis)!“ Bet kuomet lemiama sūra (įsakanti veiksmus) yra apreiškta, ir kova yra joje paminėta, tu matysi tuos, kurių širdyse yra (veidmainiškumo) liga, žiūrinčius į tave mirštančio žmogaus žvilgsniu. Jiems būtų geriau

   47:20

Vertimas: Rowwad Translation Center