Sura 39 Az-Zumar, ajat 8

1. وَإِذَا مَسَّ الْإِنْسَانَ ضُرٌّ دَعَا رَبَّهُ مُنِيبًا إِلَيْهِ ثُمَّ إِذَا خَوَّلَهُ نِعْمَةً مِنْهُ نَسِيَ مَا كَانَ يَدْعُو إِلَيْهِ مِنْ قَبْلُ وَجَعَلَ لِلَّهِ أَنْدَادًا لِيُضِلَّ عَنْ سَبِيلِهِ ۚ قُلْ تَمَتَّعْ بِكُفْرِكَ قَلِيلًا ۖ إِنَّكَ مِنْ أَصْحَابِ النَّارِ

   O kai koks nors nuostolis paliečia žmogų, jis šaukiasi savo Viešpaties (Vienintelio Allaho), atsigręždamas į Jį atgailoje. Tačiau kai Jis suteikia jam malonę iš Savęs, jis pamiršta tai, dėl ko jis šaukėsi prieš tai ir jis priskiria Allahui priešininkus tam, kad paklaidintų kitus nuo Jo Kelio. Sakyk: „Mėgaukitės savo netikėjimu kurį laiką: tikrai jūs esate (vieni) iš Ugnies gyventojų.“

   39:8

Vertimas: Rowwad Translation Center