Sura 37 As-Saffat, ajat 99 – 109

1. وَقَالَ إِنِّي ذَاهِبٌ إِلَىٰ رَبِّي سَيَهْدِينِ

   Ir jis tarė (po jo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“

   37:99

2. رَبِّ هَبْ لِي مِنَ الصَّالِحِينَ

   „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“

   37:100

3. فَبَشَّرْنَاهُ بِغُلَامٍ حَلِيمٍ

   Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.

   37:101

4. فَلَمَّا بَلَغَ مَعَهُ السَّعْيَ قَالَ يَا بُنَيَّ إِنِّي أَرَىٰ فِي الْمَنَامِ أَنِّي أَذْبَحُكَ فَانْظُرْ مَاذَا تَرَىٰ ۚ قَالَ يَا أَبَتِ افْعَلْ مَا تُؤْمَرُ ۖ سَتَجِدُنِي إِنْ شَاءَ اللَّهُ مِنَ الصَّابِرِينَ

   Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in ša Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-Sabirun (kantriu).“

   37:102

5. فَلَمَّا أَسْلَمَا وَتَلَّهُ لِلْجَبِينِ

   Tada, kai jie abu pakluso (Allaho Valiai) ir jis paguldė jį klupsčią ant jo kaktos (arba ant galvos šono, skerdimui),

   37:103

6. وَنَادَيْنَاهُ أَنْ يَا إِبْرَاهِيمُ

   Mes pašaukėme jį: „Abraomai,

   37:104

7. قَدْ صَدَّقْتَ الرُّؤْيَا ۚ إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجْزِي الْمُحْسِنِينَ

   Tu išpildei sapną.“ Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

   37:105

8. إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ الْبَلَاءُ الْمُبِينُ

   Iš tiesų, tai tikrai buvo akivaizdus išbandymas.

   37:106

9. وَفَدَيْنَاهُ بِذِبْحٍ عَظِيمٍ

   Ir Mes išpirkom jį didžia auka (t. y. – avinu).

   37:107

10. وَتَرَكْنَا عَلَيْهِ فِي الْآخِرِينَ

    Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesnių kartų.

    37:108

11. سَلَامٌ عَلَىٰ إِبْرَاهِيمَ

    „Salam (taika) Ibrahimui (Abraomui)“,

    37:109

Vertimas: Rowwad vertimų centras