Sura 2 Al-Bakara

الَّذِينَ آتَيْنَاهُمُ الْكِتَابَ يَتْلُونَهُ حَقَّ تِلَاوَتِهِ أُولَٰئِكَ يُؤْمِنُونَ بِهِ ۗ وَمَنْ يَكْفُرْ بِهِ فَأُولَٰئِكَ هُمُ الْخَاسِرُونَ

Tie (iš Bani Israyl, kurie priima islamą), kuriems Mes davėme Knygą [Tauratą <inline-comment brackets="round">Torą</inline-comment>] [arba tie <inline-comment brackets="round">Muchammedo ﷺ kompanjonai</inline-comment>, kuriems Mes davėme Knygą <inline-comment brackets="round">Koraną</inline-comment>], recituoja ją (t. y. paklūsta jos nurodymams ir seka jos mokymais) taip, kaip ji turi būti recituojama (t. y. sekama), jie – tie, kurie tuo tiki. O kas netiki juo (Koranu), jie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.
2:121
يَا بَنِي إِسْرَائِيلَ اذْكُرُوا نِعْمَتِيَ الَّتِي أَنْعَمْتُ عَلَيْكُمْ وَأَنِّي فَضَّلْتُكُمْ عَلَى الْعَالَمِينَ

Israelio (Izraelio) vaikai, atminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums ir tai, jog skyriau jums pirmenybę prieš Alamyn [<inline-comment brackets="round">jūsų laikų</inline-comment> žmoniją ir džinus].
2:122
وَاتَّقُوا يَوْمًا لَا تَجْزِي نَفْسٌ عَنْ نَفْسٍ شَيْئًا وَلَا يُقْبَلُ مِنْهَا عَدْلٌ وَلَا تَنْفَعُهَا شَفَاعَةٌ وَلَا هُمْ يُنْصَرُونَ

Ir bijokite (Teismo) Dienos, kai nė vienas žmogus nebus naudingas kitam, ir kompensacija nebus priimta iš jo, ir užtarimas nebus jam naudingas, ir jiems nebus pagelbėta.
2:123
وَإِذِ ابْتَلَىٰ إِبْرَاهِيمَ رَبُّهُ بِكَلِمَاتٍ فَأَتَمَّهُنَّ ۖ قَالَ إِنِّي جَاعِلُكَ لِلنَّاسِ إِمَامًا ۖ قَالَ وَمِنْ ذُرِّيَّتِي ۖ قَالَ لَا يَنَالُ عَهْدِي الظَّالِمِينَ

Ir (atminkite), kai Ibrahimo (Abraomo) Viešpats [t. y. Allahas] išbandė jį (tam tikrais) Įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Jis (Allahas) tarė (jam): „Iš tiesų, Aš ketinu paskirti tave Imam (vedliu) žmonijai (kad jie sektų tavimi).“ [Ibrahimas] paklausė: „Ir iš mano palikuonių tarpo (paskirti vedliais)?“ (Allahas) tarė: „Mano Pažadas (dėl Pranašavimo) neapima Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“
2:124
وَإِذْ جَعَلْنَا الْبَيْتَ مَثَابَةً لِلنَّاسِ وَأَمْنًا وَاتَّخِذُوا مِنْ مَقَامِ إِبْرَاهِيمَ مُصَلًّى ۖ وَعَهِدْنَا إِلَىٰ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ أَنْ طَهِّرَا بَيْتِيَ لِلطَّائِفِينَ وَالْعَاكِفِينَ وَالرُّكَّعِ السُّجُودِ

Ir (atminkite), kai Mes padarėme Namą (Kaabą Mekkoje) lankoma vieta žmonijai ir saugia vieta. Ir naudokite jūs (žmonės) Ibrahimo (Abraomo) Makam (vietą) [arba akmenį ant kurio Ibrahimas <inline-comment brackets="round">Abraomas</inline-comment> stovėjo, kai jis statė Kaabą] maldos vieta. Ir Mes įsakėme Ibrahimui (Abraomui) ir Ismailui (Izmaeliui) apvalyti Mano Namą (Kaabą Mekkoje) tiems, kurie suka ratus (Tavaf) aplink ją, arba pasilieka (Itikaf), arba lenkiasi, arba puola kniūbsčiomis (maldos metu).
2:125
وَإِذْ قَالَ إِبْرَاهِيمُ رَبِّ اجْعَلْ هَٰذَا بَلَدًا آمِنًا وَارْزُقْ أَهْلَهُ مِنَ الثَّمَرَاتِ مَنْ آمَنَ مِنْهُمْ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ ۖ قَالَ وَمَنْ كَفَرَ فَأُمَتِّعُهُ قَلِيلًا ثُمَّ أَضْطَرُّهُ إِلَىٰ عَذَابِ النَّارِ ۖ وَبِئْسَ الْمَصِيرُ

Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą (Mekką) saugia vieta ir suteik jos gyventojams vaisių, tiems iš jų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną.“ Jis (Allahas) atsakė: „O tiems, kurie netiki, Aš paliksiu jį pasitenkinime kuriam laikui, paskui Aš priversiu jį kankintis Ugnyje ir iš tiesų blogiausias tai tikslas!”
2:126
وَإِذْ يَرْفَعُ إِبْرَاهِيمُ الْقَوَاعِدَ مِنَ الْبَيْتِ وَإِسْمَاعِيلُ رَبَّنَا تَقَبَّلْ مِنَّا ۖ إِنَّكَ أَنْتَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ

Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) ir (jo sūnus) Ismailis (Izmaelis) kėlė Namo (Kaabos Mekkoje) pamatus, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, priimk (šį tarnavimą) iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“
2:127
رَبَّنَا وَاجْعَلْنَا مُسْلِمَيْنِ لَكَ وَمِنْ ذُرِّيَّتِنَا أُمَّةً مُسْلِمَةً لَكَ وَأَرِنَا مَنَاسِكَنَا وَتُبْ عَلَيْنَا ۖ إِنَّكَ أَنْتَ التَّوَّابُ الرَّحِيمُ

„Mūsų Viešpatie, padaryk mus paklusniais Tau ir (padaryk mūsiškius) iš mūsų tautos paklusniais Tau, ir parodyk mums mūsų Manasik (piligriminės kelionės – Hadžo ir Umros – ritualus). Iš tiesų, Tu esi Priimantis Atgailą, Gailestingiausiasis.
2:128
رَبَّنَا وَابْعَثْ فِيهِمْ رَسُولًا مِنْهُمْ يَتْلُو عَلَيْهِمْ آيَاتِكَ وَيُعَلِّمُهُمُ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ وَيُزَكِّيهِمْ ۚ إِنَّكَ أَنْتَ الْعَزِيزُ الْحَكِيمُ

„Mūsų Viešpatie, atsiųsk jiems Pasiuntinį iš jų pačių tarpo (ir tikrai Allahas atsakė į jų maldavimą, atsiųsdamas Muchammedą ﷺ ), kuris recituos jiems Tavo Eilutes ir mokys juos Knygos (šio Korano) ir Al-Hikma (visiško islamo įstatymų ir teisės išmanymo arba išminties arba Pranašavimo), ir apvalys juos. Iš tiesų, Tu esi Visagalis, Visa Išmanantis.“
2:129
وَمَنْ يَرْغَبُ عَنْ مِلَّةِ إِبْرَاهِيمَ إِلَّا مَنْ سَفِهَ نَفْسَهُ ۚ وَلَقَدِ اصْطَفَيْنَاهُ فِي الدُّنْيَا ۖ وَإِنَّهُ فِي الْآخِرَةِ لَمِنَ الصَّالِحِينَ

Ir kas nusigręžia nuo Ibrahimo (Abraomo) tikėjimo (t. y. islamiškojo monoteizmo), jei ne tas, kuris apkvailina save patį? Tikrai, Mes išrinkome jį šiame gyvenime ir, iš tiesų, Amžinybėje jis bus tarp teisingųjų.
2:130
إِذْ قَالَ لَهُ رَبُّهُ أَسْلِمْ ۖ قَالَ أَسْلَمْتُ لِرَبِّ الْعَالَمِينَ

Kai jo Viešpats tarė jam: „Paklusk (t. y. būk musulmonu)!” Jis atsakė: „Aš paklusau (kaip musulmonas) Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.“
2:131
وَوَصَّىٰ بِهَا إِبْرَاهِيمُ بَنِيهِ وَيَعْقُوبُ يَا بَنِيَّ إِنَّ اللَّهَ اصْطَفَىٰ لَكُمُ الدِّينَ فَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنْتُمْ مُسْلِمُونَ

Ir tai (paklusimą Allahui) įsakė savo sūnums Ibrahimas (Abraomas) ir Jakūbas (Jokūbas), (sakydami): „Mano sūnūs, Allahas parinko jums (tikrąjį) tikėjimą, taigi nemirkite niekaip kitaip, tik islamo tikėjime (kaip musulmonai – islamiškajame monoteizme).“
2:132
أَمْ كُنْتُمْ شُهَدَاءَ إِذْ حَضَرَ يَعْقُوبَ الْمَوْتُ إِذْ قَالَ لِبَنِيهِ مَا تَعْبُدُونَ مِنْ بَعْدِي قَالُوا نَعْبُدُ إِلَٰهَكَ وَإِلَٰهَ آبَائِكَ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ إِلَٰهًا وَاحِدًا وَنَحْنُ لَهُ مُسْلِمُونَ

Arba buvote jūs liudytojai, kai mirtis pasiekė Jakūbą (Jokūbą)? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Ilah (Dievą – Allahą), mūsų tėvų – Ibrahimo (Abraomo), Ismailio (Izmaelio), Ishako (Izaoko) Ilah (Dievą), Vieną Ilah (Dievą) ir Jam mes paklusime (islame).“
2:133
تِلْكَ أُمَّةٌ قَدْ خَلَتْ ۖ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَلَكُمْ مَا كَسَبْتُمْ ۖ وَلَا تُسْأَلُونَ عَمَّا كَانُوا يَعْمَلُونَ

Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.
2:134
وَقَالُوا كُونُوا هُودًا أَوْ نَصَارَىٰ تَهْتَدُوا ۗ قُلْ بَلْ مِلَّةَ إِبْرَاهِيمَ حَنِيفًا ۖ وَمَا كَانَ مِنَ الْمُشْرِكِينَ

Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho <inline-comment brackets="round">Vienintelio</inline-comment> garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“
2:135
قُولُوا آمَنَّا بِاللَّهِ وَمَا أُنْزِلَ إِلَيْنَا وَمَا أُنْزِلَ إِلَىٰ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ وَالْأَسْبَاطِ وَمَا أُوتِيَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَا أُوتِيَ النَّبِيُّونَ مِنْ رَبِّهِمْ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍ مِنْهُمْ وَنَحْنُ لَهُ مُسْلِمُونَ

Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo <inline-comment brackets="round">Jokūbo</inline-comment> sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“
2:136
فَإِنْ آمَنُوا بِمِثْلِ مَا آمَنْتُمْ بِهِ فَقَدِ اهْتَدَوْا ۖ وَإِنْ تَوَلَّوْا فَإِنَّمَا هُمْ فِي شِقَاقٍ ۖ فَسَيَكْفِيكَهُمُ اللَّهُ ۚ وَهُوَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ

Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
2:137
صِبْغَةَ اللَّهِ ۖ وَمَنْ أَحْسَنُ مِنَ اللَّهِ صِبْغَةً ۖ وَنَحْنُ لَهُ عَابِدُونَ

[Mūsų Sibgha <inline-comment brackets="round">tikėjimas</inline-comment> yra] Allaho Sibgha (tikėjimas) ir kuris Sibgha (tikėjimas) gali būti geresnis nei Allaho? Ir mes esame Jo garbintojai.
2:138
قُلْ أَتُحَاجُّونَنَا فِي اللَّهِ وَهُوَ رَبُّنَا وَرَبُّكُمْ وَلَنَا أَعْمَالُنَا وَلَكُمْ أَعْمَالُكُمْ وَنَحْنُ لَهُ مُخْلِصُونَ

Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu <inline-comment brackets="round">t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams</inline-comment>].“
2:139
أَمْ تَقُولُونَ إِنَّ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ وَالْأَسْبَاطَ كَانُوا هُودًا أَوْ نَصَارَىٰ ۗ قُلْ أَأَنْتُمْ أَعْلَمُ أَمِ اللَّهُ ۗ وَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّنْ كَتَمَ شَهَادَةً عِنْدَهُ مِنَ اللَّهِ ۗ وَمَا اللَّهُ بِغَافِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ

Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo <inline-comment brackets="round">Jokūbo</inline-comment> sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose <inline-comment brackets="round">žr. aja 7:157</inline-comment>], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“
2:140

Vertimas: Rowwad Translation Center