Sura 2 Al-Bakara

  1. وَإِذْ قُلْتُمْ يَا مُوسَىٰ لَنْ نَصْبِرَ عَلَىٰ طَعَامٍ وَاحِدٍ فَادْعُ لَنَا رَبَّكَ يُخْرِجْ لَنَا مِمَّا تُنْبِتُ الْأَرْضُ مِنْ بَقْلِهَا وَقِثَّائِهَا وَفُومِهَا وَعَدَسِهَا وَبَصَلِهَا ۖ قَالَ أَتَسْتَبْدِلُونَ الَّذِي هُوَ أَدْنَىٰ بِالَّذِي هُوَ خَيْرٌ ۚ اهْبِطُوا مِصْرًا فَإِنَّ لَكُمْ مَا سَأَلْتُمْ ۗ وَضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ الذِّلَّةُ وَالْمَسْكَنَةُ وَبَاءُوا بِغَضَبٍ مِنَ اللَّهِ ۗ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ كَانُوا يَكْفُرُونَ بِآيَاتِ اللَّهِ وَيَقْتُلُونَ النَّبِيِّينَ بِغَيْرِ الْحَقِّ ۗ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَوْا وَكَانُوا يَعْتَدُونَ

    Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes negalime pakęsti vienos maisto rūšies. Tad melsk savo Viešpaties dėl mūsų mums suteikti tai, ką žemė augina, jos augalus, jos agurkus, jos Fūm (javus arba česnakus), jos lęšius ir jos svogūnus.“ Jis tarė: „Ar jūs iškeistumėte tai, kas yra geriau, į tai, kas yra prasčiau? Leiskitės į bet kurį miestą ir jūs rasite, ko norite!” Ir juos apėmė pažeminimas ir vargas, ir jie užsitraukė ant savęs Allaho Rūstybę. Tai įvyko todėl, kad jie netikėdavo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir neteisėtai žudė Pranašus. Taip buvo todėl, nes jie nepakluso ir nusidėdavo (savo nepaklusnumu Allahui, t. y. darydami nusikaltimus ir nuodėmes).

    2:61
  2. إِنَّ الَّذِينَ آمَنُوا وَالَّذِينَ هَادُوا وَالنَّصَارَىٰ وَالصَّابِئِينَ مَنْ آمَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ وَعَمِلَ صَالِحًا فَلَهُمْ أَجْرُهُمْ عِنْدَ رَبِّهِمْ وَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ

    Iš tiesų, tie, kurie tiki, ir tie, kurie yra judėjai ir krikščionys, ir sabėjai, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir daro teisingus gerus darbus, turės atlygį pas savo Viešpatį, nebus jiems baimės, anei jie liūdės.

    2:62
  3. وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَاقَكُمْ وَرَفَعْنَا فَوْقَكُمُ الطُّورَ خُذُوا مَا آتَيْنَاكُمْ بِقُوَّةٍ وَاذْكُرُوا مَا فِيهِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ

    Ir (atminkite, Israelio (Izrealio) vaikai), kai Mes priėmėme jūsų pažadą ir iškėlėme virš jūsų Kalną (sakydami): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes suteikėme jums (t. y. apreiškimo), ir atminkite tai, kas yra čia, kad taptumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

    2:63
  4. ثُمَّ تَوَلَّيْتُمْ مِنْ بَعْدِ ذَٰلِكَ ۖ فَلَوْلَا فَضْلُ اللَّهِ عَلَيْكُمْ وَرَحْمَتُهُ لَكُنْتُمْ مِنَ الْخَاسِرِينَ

    Tada jūs nusigręžėte. Ir jei ne Allaho Malonė ir Gailestingumas jums, iš tiesų, jūs būtumėte buvę tarp pralaimėtojų.

    2:64
  5. وَلَقَدْ عَلِمْتُمُ الَّذِينَ اعْتَدَوْا مِنْكُمْ فِي السَّبْتِ فَقُلْنَا لَهُمْ كُونُوا قِرَدَةً خَاسِئِينَ

    Ir tikrai jūs žinojote iš savo tarpo tuos, kurie nusidėjo dėl Šabo (t. y. šeštadienio). Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, niekinamomis ir atstumtomis.“

    2:65
  6. فَجَعَلْنَاهَا نَكَالًا لِمَا بَيْنَ يَدَيْهَا وَمَا خَلْفَهَا وَمَوْعِظَةً لِلْمُتَّقِينَ

    Taigi Mes padarėme šią bausmę kaip pavyzdį jiems patiems ir ateinančioms kartoms ir kaip pamoką tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

    2:66
  7. وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِ إِنَّ اللَّهَ يَأْمُرُكُمْ أَنْ تَذْبَحُوا بَقَرَةً ۖ قَالُوا أَتَتَّخِذُنَا هُزُوًا ۖ قَالَ أَعُوذُ بِاللَّهِ أَنْ أَكُونَ مِنَ الْجَاهِلِينَ

    Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Iš tiesų, Allahas liepia jums paskersti karvę.“ Jie atsakė: „Ar tu juokiesi iš mūsų?“ Jis tarė: „Aš radau Allaho Prieglobstį nuo buvimo tarp Al-Džahilūn (neišmanėlių arba kvailių).“

    2:67
  8. قَالُوا ادْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّنْ لَنَا مَا هِيَ ۚ قَالَ إِنَّهُ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌ لَا فَارِضٌ وَلَا بِكْرٌ عَوَانٌ بَيْنَ ذَٰلِكَ ۖ فَافْعَلُوا مَا تُؤْمَرُونَ

    Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis paaiškintų mums, kokia ji yra!” Jis tarė: „Jis sako: „Iš tiesų, tai – karvė, nei per sena, nei per jauna, bet (yra) tarp šių dviejų savybių“, taigi, darykite, kas jums įsakyta.“

    2:68
  9. قَالُوا ادْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّنْ لَنَا مَا لَوْنُهَا ۚ قَالَ إِنَّهُ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌ صَفْرَاءُ فَاقِعٌ لَوْنُهَا تَسُرُّ النَّاظِرِينَ

    Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis nurodytų jos spalvą.“ Jis tarė: „Jis sako: „Tai geltona karvė, šviesi savo spalva, patraukli visiems, kas ją matė.“

    2:69
  10. قَالُوا ادْعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّنْ لَنَا مَا هِيَ إِنَّ الْبَقَرَ تَشَابَهَ عَلَيْنَا وَإِنَّا إِنْ شَاءَ اللَّهُ لَمُهْتَدُونَ

    Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad paaiškintų, kokia ji yra. Iš tiesų, mums visos karvės vienodos. Ir tikrai, jei Allahas panorės, mes būsim pamokyti.“

    2:70
  11. قَالَ إِنَّهُ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٌ لَا ذَلُولٌ تُثِيرُ الْأَرْضَ وَلَا تَسْقِي الْحَرْثَ مُسَلَّمَةٌ لَا شِيَةَ فِيهَا ۚ قَالُوا الْآنَ جِئْتَ بِالْحَقِّ ۚ فَذَبَحُوهَا وَمَا كَادُوا يَفْعَلُونَ

    Jis [Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment>] tarė: „Jis sako: „Tai – karvė, nei naudojama arti žemę, nei drėkinti laukus, sveika.“ Jie tarė: „Dabar tu atėjai su tiesa.“ Taigi jie paskerdė ją, nors buvo arti to neįvykdymo.

    2:71
  12. وَإِذْ قَتَلْتُمْ نَفْسًا فَادَّارَأْتُمْ فِيهَا ۖ وَاللَّهُ مُخْرِجٌ مَا كُنْتُمْ تَكْتُمُونَ

    Ir (atminkite), kai jūs nužudėte žmogų ir susiginčijote tarp savęs dėl šio nusikaltimo. Bet Allahas išaiškino tai, ką jūs slėpėte.

    2:72
  13. فَقُلْنَا اضْرِبُوهُ بِبَعْضِهَا ۚ كَذَٰلِكَ يُحْيِي اللَّهُ الْمَوْتَىٰ وَيُرِيكُمْ آيَاتِهِ لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ

    Taigi Mes sakėme: „Suduokite jam (mirusiam žmogui) šios (karvės) dalimi.“ Taip Allahas grąžina mirusius į gyvenimą ir parodo jums Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad jūs suprastumėte.

    2:73
  14. ثُمَّ قَسَتْ قُلُوبُكُمْ مِنْ بَعْدِ ذَٰلِكَ فَهِيَ كَالْحِجَارَةِ أَوْ أَشَدُّ قَسْوَةً ۚ وَإِنَّ مِنَ الْحِجَارَةِ لَمَا يَتَفَجَّرُ مِنْهُ الْأَنْهَارُ ۚ وَإِنَّ مِنْهَا لَمَا يَشَّقَّقُ فَيَخْرُجُ مِنْهُ الْمَاءُ ۚ وَإِنَّ مِنْهَا لَمَا يَهْبِطُ مِنْ خَشْيَةِ اللَّهِ ۗ وَمَا اللَّهُ بِغَافِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ

    Ir tada jūsų širdys buvo sukietintos ir tapo kaip akmenys arba net kietesnės. Ir iš tiesų, yra akmenų, iš kurių trykšta versmės, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie skyla pusiau, ir vanduo liejas iš jų, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie krenta žemyn iš baimės Allahui. Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.

    2:74
  15. أَفَتَطْمَعُونَ أَنْ يُؤْمِنُوا لَكُمْ وَقَدْ كَانَ فَرِيقٌ مِنْهُمْ يَسْمَعُونَ كَلَامَ اللَّهِ ثُمَّ يُحَرِّفُونَهُ مِنْ بَعْدِ مَا عَقَلُوهُ وَهُمْ يَعْلَمُونَ

    Ar jūs (ištikimi tikintieji) geidžiate, kad jie patikėtų jūsų religija, nepaisant to, kad dalis jų (judėjų rabinai) girdėdavo Allaho Žodį [Tauratą <inline-comment brackets="round">Torą</inline-comment>], tada jie tyčia pakeisdavo tai, apie tai žinodami?

    2:75
  16. وَإِذَا لَقُوا الَّذِينَ آمَنُوا قَالُوا آمَنَّا وَإِذَا خَلَا بَعْضُهُمْ إِلَىٰ بَعْضٍ قَالُوا أَتُحَدِّثُونَهُمْ بِمَا فَتَحَ اللَّهُ عَلَيْكُمْ لِيُحَاجُّوكُمْ بِهِ عِنْدَ رَبِّكُمْ ۚ أَفَلَا تَعْقِلُونَ

    Ir kai jie (judėjai) sutinka tuos, kurie tiki (musulmonus), sako: „Mes tikime“, o kai jie susitinka vienas kitą nuošaliai, sako: „Ar jūs pasakysite jiems (musulmonams) tai, ką Allahas apreiškė jums [apie Pranašo Muchammedo ﷺ savybes, kurios parašytos Taurate <inline-comment brackets="round">Toroje</inline-comment>], kad jie (musulmonai) galėtų ginčytis su jumis apie tai prieš jūsų Viešpatį?“ Argi jūs (judėjai) nesuvokiate?

    2:76
  17. أَوَلَا يَعْلَمُونَ أَنَّ اللَّهَ يَعْلَمُ مَا يُسِرُّونَ وَمَا يُعْلِنُونَ

    Argi nežino jie, kad Allahas žino tai, ką jie slepia ir ką atskleidžia?

    2:77
  18. وَمِنْهُمْ أُمِّيُّونَ لَا يَعْلَمُونَ الْكِتَابَ إِلَّا أَمَانِيَّ وَإِنْ هُمْ إِلَّا يَظُنُّونَ

    Ir tarp jų (judėjų) yra beraščių žmonių, kurie nežino Knygos. Jie pasikliauja apgaulingais troškimais ir jie tik spėlioja.

    2:78
  19. فَوَيْلٌ لِلَّذِينَ يَكْتُبُونَ الْكِتَابَ بِأَيْدِيهِمْ ثُمَّ يَقُولُونَ هَٰذَا مِنْ عِنْدِ اللَّهِ لِيَشْتَرُوا بِهِ ثَمَنًا قَلِيلًا ۖ فَوَيْلٌ لَهُمْ مِمَّا كَتَبَتْ أَيْدِيهِمْ وَوَيْلٌ لَهُمْ مِمَّا يَكْسِبُونَ

    Tada vargas tiems, kurie rašo Knygą savo pačių rankomis ir tada sako: „Tai – iš Allaho.“, kad gautų už tai mažą kainą! Vargas jiems dėl to, ką jų rankos parašė, ir vargas jiems dėl to, ką jie už tai įgyja.

    2:79
  20. وَقَالُوا لَنْ تَمَسَّنَا النَّارُ إِلَّا أَيَّامًا مَعْدُودَةً ۚ قُلْ أَتَّخَذْتُمْ عِنْدَ اللَّهِ عَهْدًا فَلَنْ يُخْلِفَ اللَّهُ عَهْدَهُ ۖ أَمْ تَقُولُونَ عَلَى اللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ

    Ir jie (judėjai) sako: „Ugnis (t. y. Pragaro Ugnis Prikėlimo Dieną) nepalies mūsų, išskyrus kelias paskirtas dienas.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ jiems): „Argi jūs gavote pažadą iš Allaho – ir Allahas niekada nesulaužo Savo pažado – o gal jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?“

    2:80

Vertimas: Rowwad Translation Center