Sura 22 Al-Hadždž, ajat 41

1. الَّذِينَ إِنْ مَكَّنَّاهُمْ فِي الْأَرْضِ أَقَامُوا الصَّلَاةَ وَآتَوُا الزَّكَاةَ وَأَمَرُوا بِالْمَعْرُوفِ وَنَهَوْا عَنِ الْمُنْكَرِ ۗ وَلِلَّهِ عَاقِبَةُ الْأُمُورِ

   Tie (musulmonai valdytojai), kurie, jei Mes suteikiame jiems galią žemėje, (jie) įsako Ikamat-as-Salat [t. y. atlikti penkias privalomas bendruomenines Salat <inline-comment brackets="round">maldas</inline-comment> <inline-comment brackets="round">vyrams mečetėse</inline-comment>], mokėti Zakat ir įsako Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir draudžia Al-Munkar (t. y. netikėjimą, daugiadievystę ir viską, ką islamas draudžia) [t. y. jie padaro Koraną savo šalies įstatymu visose gyvenimo sferose]. Ir Allahui priklauso (visų) (kūrinių) reikalų pabaiga.

   22:41

Vertimas: Rowwad Translation Center