Sura 21 Al-Anbija, ajat 87

1. وَذَا النُّونِ إِذْ ذَهَبَ مُغَاضِبًا فَظَنَّ أَنْ لَنْ نَقْدِرَ عَلَيْهِ فَنَادَىٰ فِي الظُّلُمَاتِ أَنْ لَا إِلَٰهَ إِلَّا أَنْتَ سُبْحَانَكَ إِنِّي كُنْتُ مِنَ الظَّالِمِينَ

   Ir (atminkite) Zun-Nun (Joną), kai jis apalpo iš pykčio ir galvojo, kad Mes nenubausime jo (t. y. nelaimės, kurios jį užklupo)! Tačiau jis šaukėsi, tamsumoje, (sakydamas): „La ilaha illa Anta [niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Tu <inline-comment brackets="round">Allahai</inline-comment>], būk Tu Pašlovintas (ir Išaukštintas [virš viso to <inline-comment brackets="round">blogio</inline-comment>, kurį jie Tau priskiria]! Iš tiesų, aš buvau iš bloga darančiųjų.“

   21:87

Vertimas: Rowwad Translation Center