Sura 21 Al-Anbija, ajat 76 – 93

1. وَنُوحًا إِذْ نَادَىٰ مِنْ قَبْلُ فَاسْتَجَبْنَا لَهُ فَنَجَّيْنَاهُ وَأَهْلَهُ مِنَ الْكَرْبِ الْعَظِيمِ

   Ir (atminkite) Nūhą (Nojų), kai jis šaukėsi (Mūsų) kadaise. Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulio sielvarto.

   21:76

2. وَنَصَرْنَاهُ مِنَ الْقَوْمِ الَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا قَوْمَ سَوْءٍ فَأَغْرَقْنَاهُمْ أَجْمَعِينَ

   Mes padėjome jam prieš žmones, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Iš tiesų, jie buvo žmonės paskirti blogiui. Taigi Mes paskandinome juos visus.

   21:77

3. وَدَاوُودَ وَسُلَيْمَانَ إِذْ يَحْكُمَانِ فِي الْحَرْثِ إِذْ نَفَشَتْ فِيهِ غَنَمُ الْقَوْمِ وَكُنَّا لِحُكْمِهِمْ شَاهِدِينَ

   Ir (atminkite) Davūdą (Dovydą) ir Sulaimaną (Saliamoną), kai jie priėmė sprendimą dėl lauko, kuriame ganėsi tam tikrų žmonių avys naktį. Ir Mes buvome jų sprendimo liudytojai.

   21:78

4. فَفَهَّمْنَاهَا سُلَيْمَانَ ۚ وَكُلًّا آتَيْنَا حُكْمًا وَعِلْمًا ۚ وَسَخَّرْنَا مَعَ دَاوُودَ الْجِبَالَ يُسَبِّحْنَ وَالطَّيْرَ ۚ وَكُنَّا فَاعِلِينَ

   Ir Mes privertėme Sulaimaną (Saliamoną) suprasti (reikalą). Ir kiekvienam iš jų Mes davėme Hukm (teisingą riekalų sprendimą ir Pranašavimą) ir žinias. Ir Mes privertėme kalnus ir paukščius garbinti Mūsų Šlovę kartu su Davūdu (Dovydu). Ir tai buvome Mes, Kurie darėme (visus šitus dalykus).

   21:79

5. وَعَلَّمْنَاهُ صَنْعَةَ لَبُوسٍ لَكُمْ لِتُحْصِنَكُمْ مِنْ بَأْسِكُمْ ۖ فَهَلْ أَنْتُمْ شَاكِرُونَ

   Ir Mes išmokėme jį geležinių šarvinių marškinių (mūšiams) gamybos, kad apsaugotų jus jūsų kovoje. Ar jūs esate dėkingi?

   21:80

6. وَلِسُلَيْمَانَ الرِّيحَ عَاصِفَةً تَجْرِي بِأَمْرِهِ إِلَى الْأَرْضِ الَّتِي بَارَكْنَا فِيهَا ۚ وَكُنَّا بِكُلِّ شَيْءٍ عَالِمِينَ

   O Sulaimanui (Saliamonui) (Mes pavergėme) vėją, stipriai nirštantį, bėgantį pagal jo įsakymą link žemės, kurį Mes palaiminome. Ir apie viską Mes esame Visa Žinantys.

   21:81

7. وَمِنَ الشَّيَاطِينِ مَنْ يَغُوصُونَ لَهُ وَيَعْمَلُونَ عَمَلًا دُونَ ذَٰلِكَ ۖ وَكُنَّا لَهُمْ حَافِظِينَ

   Ir iš Šajatin (velnių, iš džinų tarpo), buvo kai kurie, kurie nėrė pas jį, ir darė kitus darbus be to, ir tai buvome Mes, kurie vedė juos.

   21:82

8. وَأَيُّوبَ إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُ أَنِّي مَسَّنِيَ الضُّرُّ وَأَنْتَ أَرْحَمُ الرَّاحِمِينَ

   Ir (atminkite) Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties: „Iš tiesų, sielvartas apėmė mane, ir Tu esi Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

   21:83

9. فَاسْتَجَبْنَا لَهُ فَكَشَفْنَا مَا بِهِ مِنْ ضُرٍّ ۖ وَآتَيْنَاهُ أَهْلَهُ وَمِثْلَهُمْ مَعَهُمْ رَحْمَةً مِنْ عِنْدِنَا وَذِكْرَىٰ لِلْعَابِدِينَ

   Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir Mes panaikinome nelaimę, kuri buvo (užklupusi) jį, ir Mes grąžinome jo šeimą jam (kurią jis prarado) ir panašius kartu su tais, kaip gailestingumą nuo Savęs ir Priminimą visiems, kurie garbina Mus.

   21:84

10. وَإِسْمَاعِيلَ وَإِدْرِيسَ وَذَا الْكِفْلِ ۖ كُلٌّ مِنَ الصَّابِرِينَ

    Ir (atminkite) Ismailį (Izmaelį) ir Idrisą (Enohą) ir Zul-Kiflą (Isają): visi buvo iš As-Sabirun (kantriųjų).

    21:85

11. وَأَدْخَلْنَاهُمْ فِي رَحْمَتِنَا ۖ إِنَّهُمْ مِنَ الصَّالِحِينَ

    Ir Mes pripažinome jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, jie buvo iš teisingujų.

    21:86

12. وَذَا النُّونِ إِذْ ذَهَبَ مُغَاضِبًا فَظَنَّ أَنْ لَنْ نَقْدِرَ عَلَيْهِ فَنَادَىٰ فِي الظُّلُمَاتِ أَنْ لَا إِلَٰهَ إِلَّا أَنْتَ سُبْحَانَكَ إِنِّي كُنْتُ مِنَ الظَّالِمِينَ

    Ir (atminkite) Zun-Nun (Joną), kai jis apalpo iš pykčio ir galvojo, kad Mes nenubausime jo (t. y. nelaimės, kurios jį užklupo)! Tačiau jis šaukėsi, tamsumoje, (sakydamas): „La ilaha illa Anta [niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Tu <inline-comment brackets="round">Allahai</inline-comment>], būk Tu Pašlovintas (ir Išaukštintas [virš viso to <inline-comment brackets="round">blogio</inline-comment>, kurį jie Tau priskiria]! Iš tiesų, aš buvau iš bloga darančiųjų.“

    21:87

13. فَاسْتَجَبْنَا لَهُ وَنَجَّيْنَاهُ مِنَ الْغَمِّ ۚ وَكَذَٰلِكَ نُنْجِي الْمُؤْمِنِينَ

    Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir išvadavome iš nelaimės. Ir taip Mes išvaduojame tikinčiuosius (kurie tiki Allaho Vienumą, susilaiko nuo blogo ir elgiasi teisingai).

    21:88

14. وَزَكَرِيَّا إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُ رَبِّ لَا تَذَرْنِي فَرْدًا وَأَنْتَ خَيْرُ الْوَارِثِينَ

    Ir (Atminkite) Zakariją, kai jis šaukėsi savo Viešpačio: „Mano Viešpatie, nepalik manęs vienišo (bevaikio), nors Tu esi Geriausias iš paveldėtojų.“

    21:89

15. فَاسْتَجَبْنَا لَهُ وَوَهَبْنَا لَهُ يَحْيَىٰ وَأَصْلَحْنَا لَهُ زَوْجَهُ ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا يُسَارِعُونَ فِي الْخَيْرَاتِ وَيَدْعُونَنَا رَغَبًا وَرَهَبًا ۖ وَكَانُوا لَنَا خَاشِعِينَ

    Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir Mes suteikėme jam Jahją (Joną) ir pagydėme jo žmoną (kad ji galėtų išnešioti vaiką) jam. Iš tiesų, jie skubėdavo daryti gerus darbus ir jie šaukdavosi Mūsų su viltimi ir baime ir jie nusižemindavo Mums.

    21:90

16. وَالَّتِي أَحْصَنَتْ فَرْجَهَا فَنَفَخْنَا فِيهَا مِنْ رُوحِنَا وَجَعَلْنَاهَا وَابْنَهَا آيَةً لِلْعَالَمِينَ

    Ir ta, kuri saugojo savo skaistybę [Nekaltoji Marjama <inline-comment brackets="round">Marija</inline-comment>]. Mes įkvėpėme į ją [jos marškinių arba apdaro rankovę) [per Mūsų Rūh – Džibrylį <inline-comment brackets="round">Gabrielių</inline-comment>] ir Mes padarėme ją ir jos sūnų [Isą <inline-comment brackets="round">Jėzų</inline-comment>] ženklu Al-Alamyn (žmonijai ir džinams).

    21:91

17. إِنَّ هَٰذِهِ أُمَّتُكُمْ أُمَّةً وَاحِدَةً وَأَنَا رَبُّكُمْ فَاعْبُدُونِ

    Iš tiesų, tai, tavo Umma, [religija <inline-comment brackets="round">islamiškasis monoteizmas</inline-comment>] yra viena religija ir Aš esu jūsų Viešpats, taigi garbinkite Mane (Vienintelį).

    21:92

18. وَتَقَطَّعُوا أَمْرَهُمْ بَيْنَهُمْ ۖ كُلٌّ إِلَيْنَا رَاجِعُونَ

    Tačiau jie išsiskyrė ir ginčijosi dėl savo religijos tarp savęs. (Ir) jie grįš pas Mus.

    21:93

Vertimas: Rowwad vertimų centras