Sura 12 Jūsuf, ajat 76 – 82
-
فَبَدَأَ بِأَوْعِيَتِهِمْ قَبْلَ وِعَاءِ أَخِيهِ ثُمَّ اسْتَخْرَجَهَا مِنْ وِعَاءِ أَخِيهِ ۚ كَذَٰلِكَ كِدْنَا لِيُوسُفَ ۖ مَا كَانَ لِيَأْخُذَ أَخَاهُ فِي دِينِ الْمَلِكِ إِلَّا أَنْ يَشَاءَ اللَّهُ ۚ نَرْفَعُ دَرَجَاتٍ مَنْ نَشَاءُ ۗ وَفَوْقَ كُلِّ ذِي عِلْمٍ عَلِيمٌ
Taigi jis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>] pradėjo (ieškoti) jų krepšiuose prieš (ieškodamas) savo brolio krepšyje. Tada jis ištraukė tai iš savo brolio krepšio. Taip Mes suplanavome Jusufui (Juozapui). Jis negalėjo paimti savo brolio (vergu) pagal karaliaus įstatymus, išskyrus jei Allahas to norėjo. (Taigi Allahas privertė brolius laikytis savo nurodytos „bausmės, t. y. pavergti vagį“) Mes išaukštiname tą, ką Mes norime, tačiau virš visų, apdovanotų žiniomis, yra Visa Žinantis (Allahas).
12:76 -
قَالُوا إِنْ يَسْرِقْ فَقَدْ سَرَقَ أَخٌ لَهُ مِنْ قَبْلُ ۚ فَأَسَرَّهَا يُوسُفُ فِي نَفْسِهِ وَلَمْ يُبْدِهَا لَهُمْ ۚ قَالَ أَنْتُمْ شَرٌّ مَكَانًا ۖ وَاللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا تَصِفُونَ
Jie [(Jusufo <inline-comment brackets="round">Juozapo</inline-comment> broliai] tarė: „Jei jis vagia, buvo jo brolis [Jusufas <inline-comment brackets="round">Juozapas</inline-comment>], kuris vogė anksčiau (jo).“ Tačiau šiuo dalykus Jusufas (Juozapas) pasilaikė savyje, neatskleisdamas jiems paslapčių. Jis tarė (sau): „Jūs esate blogiausi ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs sakote!“
12:77 -
قَالُوا يَا أَيُّهَا الْعَزِيزُ إِنَّ لَهُ أَبًا شَيْخًا كَبِيرًا فَخُذْ أَحَدَنَا مَكَانَهُ ۖ إِنَّا نَرَاكَ مِنَ الْمُحْسِنِينَ
Jie tarė: „Šalies valdytojau, iš tiesų, jis turi seną tėvą (kuris sielvartaus dėl jo), taigi paimk vieną iš mūsų vietoj jo. Iš tiesų, mes manome, kad esi tu vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. ajos 9:120 išnašą).“
12:78 -
قَالَ مَعَاذَ اللَّهِ أَنْ نَأْخُذَ إِلَّا مَنْ وَجَدْنَا مَتَاعَنَا عِنْدَهُ إِنَّا إِذًا لَظَالِمُونَ
Jis tarė: „Sergėk Allahai, kad mes paimtume kažką kitą, o ne tą, pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, (jei taip pasielgtume), mes būtume Zalimūn (bloga darantys).“
12:79 -
فَلَمَّا اسْتَيْأَسُوا مِنْهُ خَلَصُوا نَجِيًّا ۖ قَالَ كَبِيرُهُمْ أَلَمْ تَعْلَمُوا أَنَّ أَبَاكُمْ قَدْ أَخَذَ عَلَيْكُمْ مَوْثِقًا مِنَ اللَّهِ وَمِنْ قَبْلُ مَا فَرَّطْتُمْ فِي يُوسُفَ ۖ فَلَنْ أَبْرَحَ الْأَرْضَ حَتَّىٰ يَأْذَنَ لِي أَبِي أَوْ يَحْكُمَ اللَّهُ لِي ۖ وَهُوَ خَيْرُ الْحَاكِمِينَ
Taigi, kai jie prarado dėl jo viltį, sušaukė uždarą pasitarimą. Vyriausiasis iš jų tarė: „Argi nežinote, kad prisiekėte tėvui Allaho Vardu, o prieš tai jūs nesugebėjote atlikti savo pareigos dėl Jusufo (Juozapo)? Dėl to aš nepaliksiu šios šalies tol, kol mano tėvas man neleis, arba Allahas neišspręs mano reikalo (paleidžiant Bendžaminą) ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“
12:80 -
ارْجِعُوا إِلَىٰ أَبِيكُمْ فَقُولُوا يَا أَبَانَا إِنَّ ابْنَكَ سَرَقَ وَمَا شَهِدْنَا إِلَّا بِمَا عَلِمْنَا وَمَا كُنَّا لِلْغَيْبِ حَافِظِينَ
„Grįžkite pas savo tėvą ir sakykite: „Mūsų tėve, iš tiesų, tavo sūnus (Bendžaminas) pavogė, ir mes neliudijame nieko, išskyrus tai, ką žinome, ir mes negalėjome žinoti Nematomą!“
12:81 -
وَاسْأَلِ الْقَرْيَةَ الَّتِي كُنَّا فِيهَا وَالْعِيرَ الَّتِي أَقْبَلْنَا فِيهَا ۖ وَإِنَّا لَصَادِقُونَ
„Ir klausk miesto (žmonių), kur mes buvome, ir karavano, su kuriuo mes grįžome. Ir iš tiesų mes sakome tiesą.“
12:82
Vertimas: Rowwad vertimų centras