Sura 12 Jūsuf, ajat 7 – 20
-
لَقَدْ كَانَ فِي يُوسُفَ وَإِخْوَتِهِ آيَاتٌ لِلسَّائِلِينَ
Iš tiesų, pas Jusufą (Juozapą) ir jo brolius buvo Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) tiems, kurie klausia.
12:7 -
إِذْ قَالُوا لَيُوسُفُ وَأَخُوهُ أَحَبُّ إِلَىٰ أَبِينَا مِنَّا وَنَحْنُ عُصْبَةٌ إِنَّ أَبَانَا لَفِي ضَلَالٍ مُبِينٍ
Kai jie sakė: „Iš tiesų, Jusufas (Juozapas) ir jo brolis (Bendžaminas) yra brangesni mūsų tėvui nei mes, nors esame mes stipri grupė. Iš tiesų, mūsų tėvas yra aiškioje klaidoje.
12:8 -
اقْتُلُوا يُوسُفَ أَوِ اطْرَحُوهُ أَرْضًا يَخْلُ لَكُمْ وَجْهُ أَبِيكُمْ وَتَكُونُوا مِنْ بَعْدِهِ قَوْمًا صَالِحِينَ
„Nužudykite Jusufą (Juoazpą) arba išvarykite jį į kokią nors (kitą) žemę, kad jūsų tėvo malonė būtų suteikta tik jums vieniems, ir po to jūs būsite teisinga liaudis (turint galvoje atgailą prieš darant nuodėmę).“
12:9 -
قَالَ قَائِلٌ مِنْهُمْ لَا تَقْتُلُوا يُوسُفَ وَأَلْقُوهُ فِي غَيَابَتِ الْجُبِّ يَلْتَقِطْهُ بَعْضُ السَّيَّارَةِ إِنْ كُنْتُمْ فَاعِلِينَ
Vienas iš jų tarė: „Nežudykite Jusufo (Juozapo), tačiau jei jums būtina ką nors padaryti, įmeskite jį į šulinio dugną. Jis bus pasiimtas kokio nors keliautojų karavano.“
12:10 -
قَالُوا يَا أَبَانَا مَا لَكَ لَا تَأْمَنَّا عَلَىٰ يُوسُفَ وَإِنَّا لَهُ لَنَاصِحُونَ
Jie tarė: „Mūsų tėve, kodėl tu mums nepatiki Jusufo (Juozapo), nors mes, iš tiesų, esame gero linkintys jam?’
12:11 -
أَرْسِلْهُ مَعَنَا غَدًا يَرْتَعْ وَيَلْعَبْ وَإِنَّا لَهُ لَحَافِظُونَ
„Išsiųsk jį su mumis rytoj pasimėgauti ir pažaisti, ir tikrai, mes pasirūpinsime juo.“
12:12 -
قَالَ إِنِّي لَيَحْزُنُنِي أَنْ تَذْهَبُوا بِهِ وَأَخَافُ أَنْ يَأْكُلَهُ الذِّئْبُ وَأَنْتُمْ عَنْهُ غَافِلُونَ
Jis [Jakūbas <inline-comment brackets="round">Jokūbas</inline-comment>] sakė: „Iš tiesų, mane liūdina, jei jūs jį pasiimsite. Aš bijau, kad vilkas jo nesuėstų, jei jūs būsite neatsargūs dėl jo.“
12:13 -
قَالُوا لَئِنْ أَكَلَهُ الذِّئْبُ وَنَحْنُ عُصْبَةٌ إِنَّا إِذًا لَخَاسِرُونَ
Jie tarė: „Jei vilkas suės jį, kai mes esame stipri grupė (apsaugoti jį), tada tikrai, mes esame pralaimėtojai.“
12:14 -
فَلَمَّا ذَهَبُوا بِهِ وَأَجْمَعُوا أَنْ يَجْعَلُوهُ فِي غَيَابَتِ الْجُبِّ ۚ وَأَوْحَيْنَا إِلَيْهِ لَتُنَبِّئَنَّهُمْ بِأَمْرِهِمْ هَٰذَا وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ
Taigi, kai jie pasiėmė jį ir visi susitarė įmesti jį į šulinio dugną, (jie tai padarė) ir Mes apreiškėme jam: „Iš tiesų, tu (vieną dieną) praneši jiems apie jų reikalus, kai jie (tavęs) neatpažins.“
12:15 -
وَجَاءُوا أَبَاهُمْ عِشَاءً يَبْكُونَ
Ir jie grįžo pas savo tėvą ankstyvą naktį verkdami.
12:16 -
قَالُوا يَا أَبَانَا إِنَّا ذَهَبْنَا نَسْتَبِقُ وَتَرَكْنَا يُوسُفَ عِنْدَ مَتَاعِنَا فَأَكَلَهُ الذِّئْبُ ۖ وَمَا أَنْتَ بِمُؤْمِنٍ لَنَا وَلَوْ كُنَّا صَادِقِينَ
Jie tarė: „Mūsų tėve, mes lenktyniavome vienas su kitu ir palikome Jusufą (Juozapą) prie mūsų daiktų ir vilkas suėdė jį. Tačiau, tu niekada nepatikėsi mumis, net jeigu mes kalbėtume tiesą.“
12:17 -
وَجَاءُوا عَلَىٰ قَمِيصِهِ بِدَمٍ كَذِبٍ ۚ قَالَ بَلْ سَوَّلَتْ لَكُمْ أَنْفُسُكُمْ أَمْرًا ۖ فَصَبْرٌ جَمِيلٌ ۖ وَاللَّهُ الْمُسْتَعَانُ عَلَىٰ مَا تَصِفُونَ
Ir jie atnešė jo marškinius, suteptus netikru krauju. Jis tarė: „Ne, jūs patys sukūrėte pasakojimą. Taigi, (man) labiausiai tinka kantrybė. Ir Allahas (Vienintelis), Kurio pagalbos galima prašyti prieš tai (šį melą), kurį jūs apibūdinate.“
12:18 -
وَجَاءَتْ سَيَّارَةٌ فَأَرْسَلُوا وَارِدَهُمْ فَأَدْلَىٰ دَلْوَهُ ۖ قَالَ يَا بُشْرَىٰ هَٰذَا غُلَامٌ ۚ وَأَسَرُّوهُ بِضَاعَةً ۚ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِمَا يَعْمَلُونَ
O ten atvyko keliautojų karavanas ir nusiuntė jie savo vandennešį, ir jis nuleido savo kibirą (į šulinį). Jis tarė: „Kokios geros žinios! Čia yra berniukas.“ Taigi, jie paslėpė jį kaip prekę (vergą). Ir Allahas buvo Visa Žinantis apie tai, ką jie padarė.
12:19 -
وَشَرَوْهُ بِثَمَنٍ بَخْسٍ دَرَاهِمَ مَعْدُودَةٍ وَكَانُوا فِيهِ مِنَ الزَّاهِدِينَ
Ir jie pardavė jį už mažą kainą – už kelis dirhamus (t. y. už kelias sidabrines monetas). Ir jie buvo iš tų, kurie laikė jį nereikšmingu.
12:20
Vertimas: Rowwad vertimų centras