Sura 12 Jūsuf, ajat 4 – 5

1. إِذْ قَالَ يُوسُفُ لِأَبِيهِ يَا أَبَتِ إِنِّي رَأَيْتُ أَحَدَ عَشَرَ كَوْكَبًا وَالشَّمْسَ وَالْقَمَرَ رَأَيْتُهُمْ لِي سَاجِدِينَ

   (Atminkite), kai Jusufas (Juozapas) sakė savo tėvui: „Mano tėve, iš tiesų, aš mačiau (sapne) vienuolika žvaigždžių ir saulę bei mėnulį – aš mačiau juos suklumpančius prieš mane.“

   12:4

2. قَالَ يَا بُنَيَّ لَا تَقْصُصْ رُؤْيَاكَ عَلَىٰ إِخْوَتِكَ فَيَكِيدُوا لَكَ كَيْدًا ۖ إِنَّ الشَّيْطَانَ لِلْإِنْسَانِ عَدُوٌّ مُبِينٌ

   Jis (tėvas) tarė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesurengtų sąmokslo prieš tave. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas!

   12:5

Vertimas: Rowwad vertimų centras