Sura 11 Hūd, ajat 62

1. قَالُوا يَا صَالِحُ قَدْ كُنْتَ فِينَا مَرْجُوًّا قَبْلَ هَٰذَا ۖ أَتَنْهَانَا أَنْ نَعْبُدَ مَا يَعْبُدُ آبَاؤُنَا وَإِنَّنَا لَفِي شَكٍّ مِمَّا تَدْعُونَا إِلَيْهِ مُرِيبٍ

   Jie sakė: „Salihai, tu buvai tarp mūsų kaip geros vilties asmuo (ir mes linkėjome tau tapti mūsų vyriausiuoju) iki šio [naujo dalyko, kurį mums atnešei – liepimą mums palikti mūsų dievus ir garbinti tavo Dievą (Allahą) Vienintelį ! Argi tu (dabar) draudi mums garbinimą to, ką mūsų tėvai garbindavo? Mes tikrai rimtai abejojame dėl to, į ką tu mus kvieti (monoteizmą).“

   11:62

Vertimas: Rowwad Translation Center