Sura 11 Hūd, ajat 31

1. وَلَا أَقُولُ لَكُمْ عِنْدِي خَزَائِنُ اللَّهِ وَلَا أَعْلَمُ الْغَيْبَ وَلَا أَقُولُ إِنِّي مَلَكٌ وَلَا أَقُولُ لِلَّذِينَ تَزْدَرِي أَعْيُنُكُمْ لَنْ يُؤْتِيَهُمُ اللَّهُ خَيْرًا ۖ اللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا فِي أَنْفُسِهِمْ ۖ إِنِّي إِذًا لَمِنَ الظَّالِمِينَ

   Ir aš nesakau jums, kad pas mane yra Allaho Lobiai, nei kad aš žinau Ghaib (Nematomą), nei aš sakau, kad esu angelas, ir aš nesakau apie tuos, į kuriuos jūs žiūrite iš aukšto, kad Allahas nesuteiks jiems nieko gero. Allahas žino, kas yra juose pačiuose (tikėjimą ir t.t.). Tuo atveju, aš turėčiau tikrai būti vienu iš Zalimūn (nusidėjėliu, engėju).“

   11:31

Vertimas: Rowwad Translation Center