Mushaf, puslapis 88

  1. أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِينَ يَزْعُمُونَ أَنَّهُمْ آمَنُوا بِمَا أُنْزِلَ إِلَيْكَ وَمَا أُنْزِلَ مِنْ قَبْلِكَ يُرِيدُونَ أَنْ يَتَحَاكَمُوا إِلَى الطَّاغُوتِ وَقَدْ أُمِرُوا أَنْ يَكْفُرُوا بِهِ وَيُرِيدُ الشَّيْطَانُ أَنْ يُضِلَّهُمْ ضَلَالًا بَعِيدًا

    Argi jūs nematėte tų (veidmainių), kurie teigia tikintys tuo, kas buvo nuleista tau, ir tuo, kas buvo nuleista iki tavęs, ir nori dėl (savo ginčų) sprendimų eiti pas Taghūt (neteisingus teisėjus), nors jiems buvo įsakyta juos atstumti. Tačiau Šaitan (Šėtonas) trokšta juos paklaidinti.

    4:60

  2. وَإِذَا قِيلَ لَهُمْ تَعَالَوْا إِلَىٰ مَا أَنْزَلَ اللَّهُ وَإِلَى الرَّسُولِ رَأَيْتَ الْمُنَافِقِينَ يَصُدُّونَ عَنْكَ صُدُودًا

    Ir kai jiems sakoma: „Ateikite prie to, ką Allahas nuleido Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ )“, tu (Muchammedai ﷺ ) matai veidmainius nusigręžiančius nuo tavęs (Muchammedai ﷺ) su pasibjaurėjimu.

    4:61

  3. فَكَيْفَ إِذَا أَصَابَتْهُمْ مُصِيبَةٌ بِمَا قَدَّمَتْ أَيْدِيهِمْ ثُمَّ جَاءُوكَ يَحْلِفُونَ بِاللَّهِ إِنْ أَرَدْنَا إِلَّا إِحْسَانًا وَتَوْفِيقًا

    Kaip tada, kai juos ištinka nelaimė dėlto, ką jų rankos darė, jie ateina pas jus, prisiekinėdami Allahu: „Mes nenorėjome nieko kito, tik draugiškumo ir susitaikymo!”

    4:62

  4. أُولَٰئِكَ الَّذِينَ يَعْلَمُ اللَّهُ مَا فِي قُلُوبِهِمْ فَأَعْرِضْ عَنْهُمْ وَعِظْهُمْ وَقُلْ لَهُمْ فِي أَنْفُسِهِمْ قَوْلًا بَلِيغًا

    Jie (veidmainiai) yra tie, apie kuriuos Allahas žino, kas jų širdyse. Taigi, atsitraukite nuo jų (nebauskite jų), tačiau priminkite jiems, sakykite jiems veiksmingą žodį (t. y. tikėti Allahą, garbinti Jį, paklusti Jam ir Jo bijoti), kad (tai) pasiektų jų vidinį “aš“.

    4:63

  5. وَمَا أَرْسَلْنَا مِنْ رَسُولٍ إِلَّا لِيُطَاعَ بِإِذْنِ اللَّهِ ۚ وَلَوْ أَنَّهُمْ إِذْ ظَلَمُوا أَنْفُسَهُمْ جَاءُوكَ فَاسْتَغْفَرُوا اللَّهَ وَاسْتَغْفَرَ لَهُمُ الرَّسُولُ لَوَجَدُوا اللَّهَ تَوَّابًا رَحِيمًا

    Mes nesiuntėme nė vieno Pasiuntinio, išskyrus tam, kad jiems būtų paklūstama Allaho Leidimu. Jei jie (veidmainiai), po to kai buvo neteisingi sau, būtų atėję pas tave (Muchammedai ﷺ) ir maldavę Allaho Atleidimo, ir Pasiuntinys būtų maldavęs atleidimo jiems – iš tiesų, jie būtų pamatę, kad Allahas yra Visa Atleidžiantis (Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą), Gailestingiausiasis.

    4:64

  6. فَلَا وَرَبِّكَ لَا يُؤْمِنُونَ حَتَّىٰ يُحَكِّمُوكَ فِيمَا شَجَرَ بَيْنَهُمْ ثُمَّ لَا يَجِدُوا فِي أَنْفُسِهِمْ حَرَجًا مِمَّا قَضَيْتَ وَيُسَلِّمُوا تَسْلِيمًا

    Bet ne, prisiekiame tavo Viešpačiu, jie negali turėti jokio Tikėjimo, kol nelaikys tavęs (Muchammedai ﷺ ) teisėju visuose ginčuose tarp savęs, ir neberas savyje jokio pasipriešinimo tavo sprendimams, ir nepriims (jų) visiškai paklusdami.

    4:65

Vertimas: Rowwad vertimų centras