Mushaf, puslapis 455
-
وَمَا خَلَقْنَا السَّمَاءَ وَالْأَرْضَ وَمَا بَيْنَهُمَا بَاطِلًا ۚ ذَٰلِكَ ظَنُّ الَّذِينَ كَفَرُوا ۚ فَوَيْلٌ لِلَّذِينَ كَفَرُوا مِنَ النَّارِ
Ir Mes nesukūrėme dangaus ir žemės ir visko, kas tarp jų, be tikslo. Tai svarstymas tų, kurie netiki. Tad vargas tiems, kurie netiki (islamiškąjį monoteizmą) dėl Ugnies.
38:27 -
أَمْ نَجْعَلُ الَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ كَالْمُفْسِدِينَ فِي الْأَرْضِ أَمْ نَجْعَلُ الْمُتَّقِينَ كَالْفُجَّارِ
Ar Mes elgsimės su tais, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, kaip (su) Al-Mufsidūn (tais, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime ir daro nusikaltimus) žemėje? Ar Mes elgsimes su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. eilutę 2:2) kaip (su) Fudžar (nusikaltėliais, netikinčiaisiais, nuodėmingaisiais)?
38:28 -
كِتَابٌ أَنْزَلْنَاهُ إِلَيْكَ مُبَارَكٌ لِيَدَّبَّرُوا آيَاتِهِ وَلِيَتَذَكَّرَ أُولُو الْأَلْبَابِ
(Tai yra) Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome tau, kupiną palaiminimų, kad jie apmąstytų jos Eilutes, ir kad suvokiantys žmonės atsimintų.
38:29 -
وَوَهَبْنَا لِدَاوُودَ سُلَيْمَانَ ۚ نِعْمَ الْعَبْدُ ۖ إِنَّهُ أَوَّابٌ
Ir Davūdui (Dovydui) Mes davėme Suleimaną (Saliamoną). Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis visada atsigręždavo (į Mus) atgailoje.
38:30 -
إِذْ عُرِضَ عَلَيْهِ بِالْعَشِيِّ الصَّافِنَاتُ الْجِيَادُ
Kai jie buvo parodyti jam, popietę, gerai ištreniruoti aukščiausios veislės arkliai.
38:31 -
فَقَالَ إِنِّي أَحْبَبْتُ حُبَّ الْخَيْرِ عَنْ ذِكْرِ رَبِّي حَتَّىٰ تَوَارَتْ بِالْحِجَابِ
Jis tarė: „Aš mėgavausi gėriu (šiais arkliais) vietoj savo Viešpaties prisiminimo (savo Asr maldoje) tol, kol laikas baigėsi ir (saulė) pasislėpė už (nakties) užsklandos.
38:32 -
رُدُّوهَا عَلَيَّ ۖ فَطَفِقَ مَسْحًا بِالسُّوقِ وَالْأَعْنَاقِ
Tada jis tarė: „Atveskite juos (arklius) atgal pas mane.“ Tada jis pradėjo vesti savo ranką jų kojomis ir jų kaklais (iki pasirodymo pabaigos).
38:33 -
وَلَقَدْ فَتَنَّا سُلَيْمَانَ وَأَلْقَيْنَا عَلَىٰ كُرْسِيِّهِ جَسَدًا ثُمَّ أَنَابَ
Ir iš tiesų, Mes išbandėme Suleimaną (Saliamoną) ir padėjome ant jo sosto Džasad (velnią, taigi jis kuriam laikui prarado savo karalystę) ir jis grįžo (pas Allahą su paklusnumu ir atgailoje, ir į savo sostą ir karalystę, Allaho Malone).
38:34 -
قَالَ رَبِّ اغْفِرْ لِي وَهَبْ لِي مُلْكًا لَا يَنْبَغِي لِأَحَدٍ مِنْ بَعْدِي ۖ إِنَّكَ أَنْتَ الْوَهَّابُ
Jis tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs. Iš tiesų, Tu esi Suteikėjas.“
38:35 -
فَسَخَّرْنَا لَهُ الرِّيحَ تَجْرِي بِأَمْرِهِ رُخَاءً حَيْثُ أَصَابَ
Taigi, Mes pavergėme jam vėją. Jis švelniai pūtė jo paliepimu kad ir kur jis norėjo
38:36 -
وَالشَّيَاطِينَ كُلَّ بَنَّاءٍ وَغَوَّاصٍ
ir taip pat šajatin (velnius) iš džinų (įskaitant) kiekvieną rūšį statytojų ir narų
38:37 -
وَآخَرِينَ مُقَرَّنِينَ فِي الْأَصْفَادِ
ir taip pat kitus, supančiotus grandinėmis.
38:38 -
هَٰذَا عَطَاؤُنَا فَامْنُنْ أَوْ أَمْسِكْ بِغَيْرِ حِسَابٍ
[Allahas tarė Suleimanui <inline-comment brackets="round">Saliamonui</inline-comment>]: „Tai Mūsų dovana, taigi eikvok arba sulaikyk, nebus prašoma (tavęs) atsiskaityti.“
38:39 -
وَإِنَّ لَهُ عِنْدَنَا لَزُلْفَىٰ وَحُسْنَ مَآبٍ
Ir iš tiesų, jam yra artimas priėjimas prie Mūsų, ir geras (paskutinis) sugrįžimas (Rojus).
38:40 -
وَاذْكُرْ عَبْدَنَا أَيُّوبَ إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُ أَنِّي مَسَّنِيَ الشَّيْطَانُ بِنُصْبٍ وَعَذَابٍ
Ir prisiminkite Mūsų vergą Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties (sakydamas): „Iš tiesų šaitan (šėtonas) palietė mane su bėda (sugadindamas mano sveikatą) ir kančia (sugadindamas mano turtą).
38:41 -
ارْكُضْ بِرِجْلِكَ ۖ هَٰذَا مُغْتَسَلٌ بَارِدٌ وَشَرَابٌ
(Allahas tarė jam): „Smok į žemę savo pėda: tai yra vandens (šaltinis) nusiprausti, atsivėsinti ir (gaivinančiam) gėrimui.“
38:42
Vertimas: Rowwad Translation Center