Mushaf, puslapis 378
-
وَجَحَدُوا بِهَا وَاسْتَيْقَنَتْهَا أَنْفُسُهُمْ ظُلْمًا وَعُلُوًّا ۚ فَانْظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُفْسِدِينَ
Ir jie atmetė juos (tuos Ajat) klaidingai ir išdidžiai, nors jie patys buvo jais įtikinti [t. y. jie <inline-comment brackets="round">Ajat</inline-comment> yra iš Allaho, ir Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment> yra tikrai Allaho Pasiuntinys, tačiau jie nenorėjo paklusti Mūsai <inline-comment brackets="round">Mozei</inline-comment> ir nekentė tikėti jo monoteizmo Žinią]. Taigi pažvelkite, kokia buvo Mufsidūn (netikinčiųjų, nepaklusniųjų Allahu, bloga darančiųjų ir melagių) pabaiga.
27:14 -
وَلَقَدْ آتَيْنَا دَاوُودَ وَسُلَيْمَانَ عِلْمًا ۖ وَقَالَا الْحَمْدُ لِلَّهِ الَّذِي فَضَّلَنَا عَلَىٰ كَثِيرٍ مِنْ عِبَادِهِ الْمُؤْمِنِينَ
Ir iš tiesų Mes suteikėme žinojimą Davūdui (Dovydui) ir Suleimanui (Saliamonui) ir jie abu sakė: „Visa šlovė ir padėka Allahui, Kuris iškėlė mus virš daugybės Savo tikinčių vergų!”
27:15 -
وَوَرِثَ سُلَيْمَانُ دَاوُودَ ۖ وَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ عُلِّمْنَا مَنْطِقَ الطَّيْرِ وَأُوتِينَا مِنْ كُلِّ شَيْءٍ ۖ إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ الْفَضْلُ الْمُبِينُ
Ir Suleimanas (Saliamonas) paveldėjo Davūdo (Dovydo) žinojimą. Jis sakė: „Žmonės, mes buvome išmokyti paukščių kalbos, ir mums buvo suteikti visi dalykai. Tai iš tiesų yra akivaizdi malonė (iš Allaho).“
27:16 -
وَحُشِرَ لِسُلَيْمَانَ جُنُودُهُ مِنَ الْجِنِّ وَالْإِنْسِ وَالطَّيْرِ فَهُمْ يُوزَعُونَ
Ir štai susirinko priešais Suleimaną (Saliamoną) jo džinų ir žmonių kariuomenės, ir paukščiai, ir jie visi buvo sustatyti mūšio rikiuote (žygiavo priekin).
27:17 -
حَتَّىٰ إِذَا أَتَوْا عَلَىٰ وَادِ النَّمْلِ قَالَتْ نَمْلَةٌ يَا أَيُّهَا النَّمْلُ ادْخُلُوا مَسَاكِنَكُمْ لَا يَحْطِمَنَّكُمْ سُلَيْمَانُ وَجُنُودُهُ وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ
Kol, jiems atvykus į skruzdėlių slėnį, viena iš skruzdžių tarė: „Skruzdės, įženkite į savo buveines, kad Suleimanas (Saliamonas) ir jo kariuomenės nesutraiškytų jūsų,to nesuvokiant.“
27:18 -
فَتَبَسَّمَ ضَاحِكًا مِنْ قَوْلِهَا وَقَالَ رَبِّ أَوْزِعْنِي أَنْ أَشْكُرَ نِعْمَتَكَ الَّتِي أَنْعَمْتَ عَلَيَّ وَعَلَىٰ وَالِدَيَّ وَأَنْ أَعْمَلَ صَالِحًا تَرْضَاهُ وَأَدْخِلْنِي بِرَحْمَتِكَ فِي عِبَادِكَ الصَّالِحِينَ
Taigi jis [Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamos</inline-comment>] nusišypsojo, patenkintas jos kalba, ir tarė: „Mano Viešpaties, suteik man galią ir gebėjimą, kad aš būčiau dėkingas už Tavo Malones, kurias Tu suteikei man ir mano tėvams, ir kad aš daryčiau teisingus gerus darbus, kurie patenkintų Tave, ir priimk mane Savo Gailesntingumu tarp Savo teisingųjų vergų.“
27:19 -
وَتَفَقَّدَ الطَّيْرَ فَقَالَ مَا لِيَ لَا أَرَى الْهُدْهُدَ أَمْ كَانَ مِنَ الْغَائِبِينَ
Jis apžiūrėjo paukščius ir tarė: „Kas nutiko, kad aš nematau kukučio? Ar jo nėra?“
27:20 -
لَأُعَذِّبَنَّهُ عَذَابًا شَدِيدًا أَوْ لَأَذْبَحَنَّهُ أَوْ لَيَأْتِيَنِّي بِسُلْطَانٍ مُبِينٍ
Aš tikrai nubausiu jį griežta kančia, arba paskersiu jį, nebent jis pateiks man aiškią priežastį.“
27:21 -
فَمَكَثَ غَيْرَ بَعِيدٍ فَقَالَ أَحَطْتُ بِمَا لَمْ تُحِطْ بِهِ وَجِئْتُكَ مِنْ سَبَإٍ بِنَبَإٍ يَقِينٍ
Tačiau nepasiliko ilgam. Jis tarė: „Aš nutvėriau (žinojimą apie tai) ko tu nenutvėrei ir aš atvykau pas tave iš Saba (Šėba) su tikromis naujienomis.
27:22
Vertimas: Rowwad Translation Center