Mushaf, puslapis 301

  1. فَلَمَّا جَاوَزَا قَالَ لِفَتَاهُ آتِنَا غَدَاءَنَا لَقَدْ لَقِينَا مِنْ سَفَرِنَا هَٰذَا نَصَبًا

    Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

    18:62

  2. قَالَ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ وَمَا أَنْسَانِيهُ إِلَّا الشَّيْطَانُ أَنْ أَذْكُرَهُ ۚ وَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ عَجَبًا

    Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji nuplaukė į jūrą keistai (keistu keliu)!“

    18:63

  3. قَالَ ذَٰلِكَ مَا كُنَّا نَبْغِ ۚ فَارْتَدَّا عَلَىٰ آثَارِهِمَا قَصَصًا

    [Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment>] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

    18:64

  4. فَوَجَدَا عَبْدًا مِنْ عِبَادِنَا آتَيْنَاهُ رَحْمَةً مِنْ عِنْدِنَا وَعَلَّمْنَاهُ مِنْ لَدُنَّا عِلْمًا

    Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

    18:65

  5. قَالَ لَهُ مُوسَىٰ هَلْ أَتَّبِعُكَ عَلَىٰ أَنْ تُعَلِّمَنِ مِمَّا عُلِّمْتَ رُشْدًا

    Mūsa (Mozė) tarė jam (Khidr): „Ar aš galiu sekti tavimi, kad tu išmokytum mane ko nors iš to žinojimo (teisingo vedimo ir teisingo kelio), kurio tave išmokė (Allahas)?“

    18:66

  6. قَالَ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا

    Jis (Khidr) tarė: „Iš tiesų, tu neturėsi kantrybės su manimi!

    18:67

  7. وَكَيْفَ تَصْبِرُ عَلَىٰ مَا لَمْ تُحِطْ بِهِ خُبْرًا

    Ir kaip tu gali būti kantrus dėl kažko, ko tu nežinai?“

    18:68

  8. قَالَ سَتَجِدُنِي إِنْ شَاءَ اللَّهُ صَابِرًا وَلَا أَعْصِي لَكَ أَمْرًا

    Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“

    18:69

  9. قَالَ فَإِنِ اتَّبَعْتَنِي فَلَا تَسْأَلْنِي عَنْ شَيْءٍ حَتَّىٰ أُحْدِثَ لَكَ مِنْهُ ذِكْرًا

    Jis (Khidr) tarė: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“

    18:70

  10. فَانْطَلَقَا حَتَّىٰ إِذَا رَكِبَا فِي السَّفِينَةِ خَرَقَهَا ۖ قَالَ أَخَرَقْتَهَا لِتُغْرِقَ أَهْلَهَا لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا إِمْرًا

    Taigi jie abu keliavo tol, kol, jiems įlipus į laivą, jis (Khidr) pramušė skyles jame. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu pramušei jame skyles tam, kad paskandintum jo žmones? Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogą, baisų dalykas).“

    18:71

  11. قَالَ أَلَمْ أَقُلْ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا

    Jis (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“

    18:72

  12. قَالَ لَا تُؤَاخِذْنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرْهِقْنِي مِنْ أَمْرِي عُسْرًا

    [Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment>] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“

    18:73

  13. فَانْطَلَقَا حَتَّىٰ إِذَا لَقِيَا غُلَامًا فَقَتَلَهُ قَالَ أَقَتَلْتَ نَفْسًا زَكِيَّةً بِغَيْرِ نَفْسٍ لَقَدْ جِئْتَ شَيْئًا نُكْرًا

    Tada jie abu keliavo tol, kol sutiko berniuką, ir jis (Khidr) jį užmušė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė? Iš tiesų, tu padarei Nukr (Munkar – draudžiamą, blogą, baisų dalyką)!“

    18:74

Vertimas: Rowwad vertimų centras