Mushaf, puslapis 194

  1. انْفِرُوا خِفَافًا وَثِقَالًا وَجَاهِدُوا بِأَمْوَالِكُمْ وَأَنْفُسِكُمْ فِي سَبِيلِ اللَّهِ ۚ ذَٰلِكُمْ خَيْرٌ لَكُمْ إِنْ كُنْتُمْ تَعْلَمُونَ

    Žygiuokite, ar jūs esate lengvi (sveiki, jauni ir turtingi) ar sunkūs (ligoti, seni ir vargšai), ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.

    9:41
  2. لَوْ كَانَ عَرَضًا قَرِيبًا وَسَفَرًا قَاصِدًا لَاتَّبَعُوكَ وَلَٰكِنْ بَعُدَتْ عَلَيْهِمُ الشُّقَّةُ ۚ وَسَيَحْلِفُونَ بِاللَّهِ لَوِ اسْتَطَعْنَا لَخَرَجْنَا مَعَكُمْ يُهْلِكُونَ أَنْفُسَهُمْ وَاللَّهُ يَعْلَمُ إِنَّهُمْ لَكَاذِبُونَ

    Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtume išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.

    9:42
  3. عَفَا اللَّهُ عَنْكَ لِمَ أَذِنْتَ لَهُمْ حَتَّىٰ يَتَبَيَّنَ لَكَ الَّذِينَ صَدَقُوا وَتَعْلَمَ الْكَاذِبِينَ

    Lai Allahas atleidžia tau (Muchammedai ﷺ). Kodėl tu suteikei jiems leidimą (pasilikti, tu turėjai būti atkaklesnis dėl savo įsakymo jiems eiti į džihadą), nors tuos, kurie sakė tiesą, matei aiškioje šviesoje, ir žinojai melagius?

    9:43
  4. لَا يَسْتَأْذِنُكَ الَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ أَنْ يُجَاهِدُوا بِأَمْوَالِهِمْ وَأَنْفُسِهِمْ ۗ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالْمُتَّقِينَ

    Tie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, neprašytų tavo leidimo būti atleistiems nuo kovojimo savo turtu ir savo gyvybėmis. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

    9:44
  5. إِنَّمَا يَسْتَأْذِنُكَ الَّذِينَ لَا يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ وَارْتَابَتْ قُلُوبُهُمْ فَهُمْ فِي رَيْبِهِمْ يَتَرَدَّدُونَ

    Tai tik tie, kurie netiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, ir kurių širdys abejoja, prašo tavo leidimo (būti atleistiems nuo džihado). Taigi, savo abejonėse jie svyruoja.

    9:45
  6. وَلَوْ أَرَادُوا الْخُرُوجَ لَأَعَدُّوا لَهُ عُدَّةً وَلَٰكِنْ كَرِهَ اللَّهُ انْبِعَاثَهُمْ فَثَبَّطَهُمْ وَقِيلَ اقْعُدُوا مَعَ الْقَاعِدِينَ

    O jei jie būtų ketinę išžygiuoti, iš tiesų, jie būtų kažkiek pasiruošę tam. Tačiau, Allahas buvo priešiškas tam, kad jie būtų išsiųsti, taigi Jis privertė juos atsilikti, ir (jiems) buvo pasakyta: „Sėdėkite jūs tarp tų, kurie sėdi (namie).“

    9:46
  7. لَوْ خَرَجُوا فِيكُمْ مَا زَادُوكُمْ إِلَّا خَبَالًا وَلَأَوْضَعُوا خِلَالَكُمْ يَبْغُونَكُمُ الْفِتْنَةَ وَفِيكُمْ سَمَّاعُونَ لَهُمْ ۗ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالظَّالِمِينَ

    Jei jie būtų išžygiavę su jumis, jie nebūtų jums pridėję nieko, tik neramumų, ir jie būtų skubėję tarp jūsų (skleisdami ištvirkimą) ir būtų sėję maištą tarp jūsų – ir tarp jūsų yra kai kurie, kurie būtų paklausę jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

    9:47

Vertimas: Rowwad Translation Center