Mushaf, puslapis 191

  1. ثُمَّ يَتُوبُ اللَّهُ مِنْ بَعْدِ ذَٰلِكَ عَلَىٰ مَنْ يَشَاءُ ۗ وَاللَّهُ غَفُورٌ رَحِيمٌ

    Tada po to, Allahas priima atgailą tų, kurių Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

    9:27

  2. يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا إِنَّمَا الْمُشْرِكُونَ نَجَسٌ فَلَا يَقْرَبُوا الْمَسْجِدَ الْحَرَامَ بَعْدَ عَامِهِمْ هَٰذَا ۚ وَإِنْ خِفْتُمْ عَيْلَةً فَسَوْفَ يُغْنِيكُمُ اللَّهُ مِنْ فَضْلِهِ إِنْ شَاءَ ۚ إِنَّ اللَّهَ عَلِيمٌ حَكِيمٌ

    O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ)! Iš tiesų, Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą ir Muchammedo ﷺ Žinią) yra Nadžasun (nedori). Taigi neleiskite jiems prisiartinti prie Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) po šių metų. O jei jūs bijote skurdo, Allahas praturtins jus, jei Jis panorės, iš Savo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

    9:28

  3. قَاتِلُوا الَّذِينَ لَا يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَلَا بِالْيَوْمِ الْآخِرِ وَلَا يُحَرِّمُونَ مَا حَرَّمَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ وَلَا يَدِينُونَ دِينَ الْحَقِّ مِنَ الَّذِينَ أُوتُوا الْكِتَابَ حَتَّىٰ يُعْطُوا الْجِزْيَةَ عَنْ يَدٍ وَهُمْ صَاغِرُونَ

    Kovokite su tais, kurie netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną, nei draudžia tai, kas buvo uždrausta Allaho ir Jo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), ir tais, kurie nepripažįsta tiesos religijos (t. y. islamo), iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) tarpo, tol, kol jie mokės džizija noriai paklusdami, ir jausis pajungti.

    9:29

  4. وَقَالَتِ الْيَهُودُ عُزَيْرٌ ابْنُ اللَّهِ وَقَالَتِ النَّصَارَى الْمَسِيحُ ابْنُ اللَّهِ ۖ ذَٰلِكَ قَوْلُهُمْ بِأَفْوَاهِهِمْ ۖ يُضَاهِئُونَ قَوْلَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْ قَبْلُ ۚ قَاتَلَهُمُ اللَّهُ ۚ أَنَّىٰ يُؤْفَكُونَ

    Ir judėjai sako: „Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus“, o krikščionys sako: „Mesijas yra Allaho sūnus.“ Tai jų žodžiai jų burnomis, panašūs į žodžius tų, kurie netikėjo seniau. Allaho Prakeiksmas jiems, kaip jie nuklydę nuo tiesos!

    9:30

  5. اتَّخَذُوا أَحْبَارَهُمْ وَرُهْبَانَهُمْ أَرْبَابًا مِنْ دُونِ اللَّهِ وَالْمَسِيحَ ابْنَ مَرْيَمَ وَمَا أُمِرُوا إِلَّا لِيَعْبُدُوا إِلَٰهًا وَاحِدًا ۖ لَا إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ۚ سُبْحَانَهُ عَمَّا يُشْرِكُونَ

    Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymo, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate <inline-comment brackets="round">Toroje</inline-comment> ir Indžylyje <inline-comment brackets="round">Evangelijoje</inline-comment>] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“

    9:31

Vertimas: Rowwad Translation Center