Sura 2 Al-Bakara

وَلِلْمُطَلَّقَاتِ مَتَاعٌ بِالْمَعْرُوفِ ۖ حَقًّا عَلَى الْمُتَّقِينَ

O išsiskyrusioms moterims – išlaikymas (turi būti suteiktas) protingai (pasvėrus). Tai Al-Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. ają 2:2) pareiga.
2:241
كَذَٰلِكَ يُبَيِّنُ اللَّهُ لَكُمْ آيَاتِهِ لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ

Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (Nurodymus) jums tam, kad jūs suvoktumėte.
2:242
أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِينَ خَرَجُوا مِنْ دِيَارِهِمْ وَهُمْ أُلُوفٌ حَذَرَ الْمَوْتِ فَقَالَ لَهُمُ اللَّهُ مُوتُوا ثُمَّ أَحْيَاهُمْ ۚ إِنَّ اللَّهَ لَذُو فَضْلٍ عَلَى النَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَشْكُرُونَ

Ar tu (Muchammedai ﷺ ) negalvojai apie tuos, kurie paliko savo namus tūkstančiais, bijodami mirties? Allahas sakė jiems: „Mirkite.“ O tada Jis grąžino juos į gyvenimą. Iš tiesų, Allahas kupinas dosnumo žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi.
2:243
وَقَاتِلُوا فِي سَبِيلِ اللَّهِ وَاعْلَمُوا أَنَّ اللَّهَ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

Ir kovokite Allaho kelyje ir žinokite, kad Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
2:244
مَنْ ذَا الَّذِي يُقْرِضُ اللَّهَ قَرْضًا حَسَنًا فَيُضَاعِفَهُ لَهُ أَضْعَافًا كَثِيرَةً ۚ وَاللَّهُ يَقْبِضُ وَيَبْسُطُ وَإِلَيْهِ تُرْجَعُونَ

Kas suteiks Allahui didelę paskolą tam, kad Jis ją daug kartų padaugintų? Ir tai yra Allahas, kuris sumažina arba padidina (jūsų išlaikymą), ir pas Jį jūs sugrįšite.
2:245
أَلَمْ تَرَ إِلَى الْمَلَإِ مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ مِنْ بَعْدِ مُوسَىٰ إِذْ قَالُوا لِنَبِيٍّ لَهُمُ ابْعَثْ لَنَا مَلِكًا نُقَاتِلْ فِي سَبِيلِ اللَّهِ ۖ قَالَ هَلْ عَسَيْتُمْ إِنْ كُتِبَ عَلَيْكُمُ الْقِتَالُ أَلَّا تُقَاتِلُوا ۖ قَالُوا وَمَا لَنَا أَلَّا نُقَاتِلَ فِي سَبِيلِ اللَّهِ وَقَدْ أُخْرِجْنَا مِنْ دِيَارِنَا وَأَبْنَائِنَا ۖ فَلَمَّا كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقِتَالُ تَوَلَّوْا إِلَّا قَلِيلًا مِنْهُمْ ۗ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالظَّالِمِينَ

Ar jūs nepagalvojote apie Israilio (Izrealio) vaikų grupę po Mūsos (Mozės) laikotarpio? Kai jie sakė savo Pranašui: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Allaho.“ Jis tarė: „Ar jūs susilaikytumėte nuo kovojimo, jei kova jums būtų įsakyta?“ Jie sakė: „Kodėl mes turėtume nekovoti vardan Allaho, jei buvome išvaryti iš savo namų bei mūsų vaikai (šeimos buvo paimtos į nelaisvę)?“ Tačiau kai kova buvo jiems įsakyta, jie nusigręžė visi, išskyrus kelis iš jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).
2:246
وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ اللَّهَ قَدْ بَعَثَ لَكُمْ طَالُوتَ مَلِكًا ۚ قَالُوا أَنَّىٰ يَكُونُ لَهُ الْمُلْكُ عَلَيْنَا وَنَحْنُ أَحَقُّ بِالْمُلْكِ مِنْهُ وَلَمْ يُؤْتَ سَعَةً مِنَ الْمَالِ ۚ قَالَ إِنَّ اللَّهَ اصْطَفَاهُ عَلَيْكُمْ وَزَادَهُ بَسْطَةً فِي الْعِلْمِ وَالْجِسْمِ ۖ وَاللَّهُ يُؤْتِي مُلْكَهُ مَنْ يَشَاءُ ۚ وَاللَّهُ وَاسِعٌ عَلِيمٌ

Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų Allahas paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums.“ Jie sakė: „Kaip jis gali būti karaliumi mums, jei mes tinkamesni karalystei, ir jam nebuvo duota jokio turto.“ Jis tarė: „Iš tiesų, Allahas parinko jį jums ir padidino gausiai jo žinias ir stotą. Ir Allahas suteikia Savo karalystę tam, kam nori. Ir Allahas yra Visa Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“
2:247
وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ آيَةَ مُلْكِهِ أَنْ يَأْتِيَكُمُ التَّابُوتُ فِيهِ سَكِينَةٌ مِنْ رَبِّكُمْ وَبَقِيَّةٌ مِمَّا تَرَكَ آلُ مُوسَىٰ وَآلُ هَارُونَ تَحْمِلُهُ الْمَلَائِكَةُ ۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَآيَةً لَكُمْ إِنْ كُنْتُمْ مُؤْمِنِينَ

Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų, Jo karalystės ženklai yra tai, kad atsidurs pas jus angelų nešama At-Tabūt (medinė dėžė), kurioje yra Sakina (taika ir nusiraminimas) iš jūsų Viešpaties ir likutis to, ką Mūsa (Mozė) ir Harūnas (Aronas) paliko po savęs. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jūs tikrai tikintieji.
2:248
فَلَمَّا فَصَلَ طَالُوتُ بِالْجُنُودِ قَالَ إِنَّ اللَّهَ مُبْتَلِيكُمْ بِنَهَرٍ فَمَنْ شَرِبَ مِنْهُ فَلَيْسَ مِنِّي وَمَنْ لَمْ يَطْعَمْهُ فَإِنَّهُ مِنِّي إِلَّا مَنِ اغْتَرَفَ غُرْفَةً بِيَدِهِ ۚ فَشَرِبُوا مِنْهُ إِلَّا قَلِيلًا مِنْهُمْ ۚ فَلَمَّا جَاوَزَهُ هُوَ وَالَّذِينَ آمَنُوا مَعَهُ قَالُوا لَا طَاقَةَ لَنَا الْيَوْمَ بِجَالُوتَ وَجُنُودِهِ ۚ قَالَ الَّذِينَ يَظُنُّونَ أَنَّهُمْ مُلَاقُو اللَّهِ كَمْ مِنْ فِئَةٍ قَلِيلَةٍ غَلَبَتْ فِئَةً كَثِيرَةً بِإِذْنِ اللَّهِ ۗ وَاللَّهُ مَعَ الصَّابِرِينَ

Ir kai Talūtas (Saulius) išsirikiavo su armija, tarė: „Iš tiesų, Allahas išbandys jus upe. Taigi kas gers iš jos, tas nėra su manimi, o kas neragaus jos – tas su manimi, išskyrus tą, kuris gers iš saujos.“ Tačiau jie gėrė iš jos, išskyrus kelis iš jų. Taigi, kai jis ir tie, kurie tikėjo, perėjo ją (upę), jie tarė: „Mes neturime galios šią dieną prieš Džalūtą (Galiotą) ir jo kariuomenę.“ Tačiau tie, kurie buvo tikri, kad jie sutiks Allahą, sakė: „Kaip dažnai maža grupė Allaho Leidimu nugali galingą grupę?“ Ir Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).
2:249
وَلَمَّا بَرَزُوا لِجَالُوتَ وَجُنُودِهِ قَالُوا رَبَّنَا أَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًا وَثَبِّتْ أَقْدَامَنَا وَانْصُرْنَا عَلَى الْقَوْمِ الْكَافِرِينَ

Ir kai jie žengė į priekį susitikti su Džalūtu (Galiotu) ir jo kariuomene, jie šaukėsi: „Mūsų Viešpatie, apiberk mus kantrybe ir įtaisyk tvirtai mūsų kojas ir padaryk mus pergalingais prieš netikinčiuosius žmones.“
2:250
فَهَزَمُوهُمْ بِإِذْنِ اللَّهِ وَقَتَلَ دَاوُودُ جَالُوتَ وَآتَاهُ اللَّهُ الْمُلْكَ وَالْحِكْمَةَ وَعَلَّمَهُ مِمَّا يَشَاءُ ۗ وَلَوْلَا دَفْعُ اللَّهِ النَّاسَ بَعْضَهُمْ بِبَعْضٍ لَفَسَدَتِ الْأَرْضُ وَلَٰكِنَّ اللَّهَ ذُو فَضْلٍ عَلَى الْعَالَمِينَ

Taigi Allaho Leidimu jie sutriuškino juos ir Davūdas (Deividas) nužudė Džalūtą (Galiotą), ir Allahas suteikė jam [Davūdui <inline-comment brackets="round">Deividui</inline-comment>] karalystę [po Talūto <inline-comment brackets="round">Sauliaus</inline-comment> ir Samuelio mirties], ir Al-Hikma (Pranašavimą), ir išmokė jį to, ko Jis norėjo. Ir jei Allahas nekontroliuotų vienos grupės žmonių kita grupe, žemėje tikrai būtų daug piktadarybių. Bet Allahas yra kupinas dosnumo Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).
2:251
تِلْكَ آيَاتُ اللَّهِ نَتْلُوهَا عَلَيْكَ بِالْحَقِّ ۚ وَإِنَّكَ لَمِنَ الْمُرْسَلِينَ

Tai yra Allaho eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) su tiesa, tu esi vienas iš (Allaho) Pasiuntinių.
2:252
تِلْكَ الرُّسُلُ فَضَّلْنَا بَعْضَهُمْ عَلَىٰ بَعْضٍ ۘ مِنْهُمْ مَنْ كَلَّمَ اللَّهُ ۖ وَرَفَعَ بَعْضَهُمْ دَرَجَاتٍ ۚ وَآتَيْنَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ الْبَيِّنَاتِ وَأَيَّدْنَاهُ بِرُوحِ الْقُدُسِ ۗ وَلَوْ شَاءَ اللَّهُ مَا اقْتَتَلَ الَّذِينَ مِنْ بَعْدِهِمْ مِنْ بَعْدِ مَا جَاءَتْهُمُ الْبَيِّنَاتُ وَلَٰكِنِ اخْتَلَفُوا فَمِنْهُمْ مَنْ آمَنَ وَمِنْهُمْ مَنْ كَفَرَ ۚ وَلَوْ شَاءَ اللَّهُ مَا اقْتَتَلُوا وَلَٰكِنَّ اللَّهَ يَفْعَلُ مَا يُرِيدُ

Tie Pasiuntiniai! Mes išaukšitnome kai kuriuos iš jų labiau nei kitus. Kai kuriems iš jų Allahas kalbėjo (tiesiogiai). Kitus Jis pagerbė. Ir Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus bei įkalčius, bei parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibriliu <inline-comment brackets="round">Gabrieliu</inline-comment>]. Jei Allahas būtų norėjęs, vėlesnės kartos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, kai joms atėjo aiškios Allaho eilutės, bet jos nesutarė – vienos iš jų patikėjo, o kitos – netikėjo. Jei Allahas būtų norėjęs, jos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, tačiau Allahas daro tai, ką Jis nori.
2:253
يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا أَنْفِقُوا مِمَّا رَزَقْنَاكُمْ مِنْ قَبْلِ أَنْ يَأْتِيَ يَوْمٌ لَا بَيْعٌ فِيهِ وَلَا خُلَّةٌ وَلَا شَفَاعَةٌ ۗ وَالْكَافِرُونَ هُمُ الظَّالِمُونَ

O jūs, kurie tikite! Leiskite (labdarai) tai, ką Mes jums suteikėme, iki ateis Diena, kai nebeliks jokių derybų, nei draugysčių, nei užtarimų. Ir netikintieji yra Zalimūn (nusidėjėliai).
2:254
اللَّهُ لَا إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ الْحَيُّ الْقَيُّومُ ۚ لَا تَأْخُذُهُ سِنَةٌ وَلَا نَوْمٌ ۚ لَهُ مَا فِي السَّمَاوَاتِ وَمَا فِي الْأَرْضِ ۗ مَنْ ذَا الَّذِي يَشْفَعُ عِنْدَهُ إِلَّا بِإِذْنِهِ ۚ يَعْلَمُ مَا بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَمَا خَلْفَهُمْ ۖ وَلَا يُحِيطُونَ بِشَيْءٍ مِنْ عِلْمِهِ إِلَّا بِمَا شَاءَ ۚ وَسِعَ كُرْسِيُّهُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضَ ۖ وَلَا يَئُودُهُ حِفْظُهُمَا ۚ وَهُوَ الْعَلِيُّ الْعَظِيمُ

Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Hajul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja). Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo Leidimu? Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems Amžinybėje. Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo Žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės. Jo Kursi driekiasi virš dangų ir žemės, ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos. Ir Jis – Aukščiausiasis, Didingiausiasis. [Ši aja 2:255 vadinama Ajat-ul-Kursi.]
2:255
لَا إِكْرَاهَ فِي الدِّينِ ۖ قَدْ تَبَيَّنَ الرُّشْدُ مِنَ الْغَيِّ ۚ فَمَنْ يَكْفُرْ بِالطَّاغُوتِ وَيُؤْمِنْ بِاللَّهِ فَقَدِ اسْتَمْسَكَ بِالْعُرْوَةِ الْوُثْقَىٰ لَا انْفِصَامَ لَهَا ۗ وَاللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

Nėra prievartos tikėjime. Iš tiesų, Tiesus kelias tapo aiškiu nuo klaidingo kelio. Kas netiki Taghūt ir tiki Allahą, tai jis nusitvėrė pačios patikimiausios rankos, kuri niekada nepalūš. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
2:256
اللَّهُ وَلِيُّ الَّذِينَ آمَنُوا يُخْرِجُهُمْ مِنَ الظُّلُمَاتِ إِلَى النُّورِ ۖ وَالَّذِينَ كَفَرُوا أَوْلِيَاؤُهُمُ الطَّاغُوتُ يُخْرِجُونَهُمْ مِنَ النُّورِ إِلَى الظُّلُمَاتِ ۗ أُولَٰئِكَ أَصْحَابُ النَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَالِدُونَ

Allahas yra Vali (Saugotojas arba Globėjas) tų, kurie tiki. Jis išveda juos iš tamsos į šviesą. Tačiau tų, kurie netiki, - jų Aulija (rėmėjai ir padėjėjai) yra Taghūt [netikros dievybės ir netikri lyderiai], jie išveda juos iš šviesos į tamsą. Tie yra Ugnies gyventojai ir jie gyvens ten amžinai. (žr. ajas 2:81-82).
2:257
أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِي حَاجَّ إِبْرَاهِيمَ فِي رَبِّهِ أَنْ آتَاهُ اللَّهُ الْمُلْكَ إِذْ قَالَ إِبْرَاهِيمُ رَبِّيَ الَّذِي يُحْيِي وَيُمِيتُ قَالَ أَنَا أُحْيِي وَأُمِيتُ ۖ قَالَ إِبْرَاهِيمُ فَإِنَّ اللَّهَ يَأْتِي بِالشَّمْسِ مِنَ الْمَشْرِقِ فَأْتِ بِهَا مِنَ الْمَغْرِبِ فَبُهِتَ الَّذِي كَفَرَ ۗ وَاللَّهُ لَا يَهْدِي الْقَوْمَ الظَّالِمِينَ

Ar tu nežinojai to, kuris ginčijosi su Ibrahimu (Abraomu) apie jo Viešpatį (Allahą), nes Allahas suteikė jam karalystę? Kai Ibrahimas (Abraomas) tarė (jam): „Mano Viešpats (Allahas) yra Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį.“ Jis pasakė: „Aš suteikiu gyvenimą ir sukeliu mirtį.“ Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Iš tiesų, Allahas išneša saulę iš rytų, taigi, išnešk ją iš vakarų!“ Taigi netikintysis buvo visiškai sužlugdytas. Ir Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).
2:258
أَوْ كَالَّذِي مَرَّ عَلَىٰ قَرْيَةٍ وَهِيَ خَاوِيَةٌ عَلَىٰ عُرُوشِهَا قَالَ أَنَّىٰ يُحْيِي هَٰذِهِ اللَّهُ بَعْدَ مَوْتِهَا ۖ فَأَمَاتَهُ اللَّهُ مِائَةَ عَامٍ ثُمَّ بَعَثَهُ ۖ قَالَ كَمْ لَبِثْتَ ۖ قَالَ لَبِثْتُ يَوْمًا أَوْ بَعْضَ يَوْمٍ ۖ قَالَ بَلْ لَبِثْتَ مِائَةَ عَامٍ فَانْظُرْ إِلَىٰ طَعَامِكَ وَشَرَابِكَ لَمْ يَتَسَنَّهْ ۖ وَانْظُرْ إِلَىٰ حِمَارِكَ وَلِنَجْعَلَكَ آيَةً لِلنَّاسِ ۖ وَانْظُرْ إِلَى الْعِظَامِ كَيْفَ نُنْشِزُهَا ثُمَّ نَكْسُوهَا لَحْمًا ۚ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهُ قَالَ أَعْلَمُ أَنَّ اللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ

Arba kaip tas, kuris praėjo pro miestą paverstą griuvėsiais. Jis tarė: „O kaip Allahas kada nors sugrąžins jį į gyvenimą po mirties?“ Taigi Allahas privertė jį mirti šimtui metų, tada jį prikėlė. Jis tarė: „Kiek laiko tu išbuvai (miręs)?“ Jis atsakė: „(Galbūt) dieną ar dalį dienos.“ Jis tarė: „Ne, tu išbuvai (miręs) šimtą metų. Žvilgtelk į savo maistą ir savo gėrimą, juose jokių pakitimų, ir žvilgtelk į savo asilo (likučius)! Ir taip Mes padarėme tave ženklu žmonėms. Pažiūrėk į kaulus, kaip Mes surenkame juos ir apdengiame juos mėsa.“ Kai tai buvo aiškiai jam parodyta, jis tarė: „(Dabar) aš žinau, kad Allahas Gali padaryti viską.“
2:259
وَإِذْ قَالَ إِبْرَاهِيمُ رَبِّ أَرِنِي كَيْفَ تُحْيِي الْمَوْتَىٰ ۖ قَالَ أَوَلَمْ تُؤْمِنْ ۖ قَالَ بَلَىٰ وَلَٰكِنْ لِيَطْمَئِنَّ قَلْبِي ۖ قَالَ فَخُذْ أَرْبَعَةً مِنَ الطَّيْرِ فَصُرْهُنَّ إِلَيْكَ ثُمَّ اجْعَلْ عَلَىٰ كُلِّ جَبَلٍ مِنْهُنَّ جُزْءًا ثُمَّ ادْعُهُنَّ يَأْتِينَكَ سَعْيًا ۚ وَاعْلَمْ أَنَّ اللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٌ

Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, parodyk man, kaip Tu suteiki gyvenimą mirusiajam.“ Jis (Allahas) tarė: „Ar tu netiki?“ Jis [Ibrahimas <inline-comment brackets="round">Abraomas</inline-comment>] tarė: „Taip (aš tikiu), bet tam, kad būčiau stipresnis Tikėjime.“ Jis tarė: „Paimk keturis paukščius, tada priversk juos linkti į tave (tada paskersk juos, supjaustyk juos į gabalus), ir tada išdėstyk jų dalis ant kiekvienos kalvos, ir pakviesk juos, - jie atlėks pas tave paskubomis. Ir žinok, kad Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.“
2:260

Vertimas: Rowwad Translation Center