Sura 9 At-Taubah, ajat 30 – 31

1. وَقَالَتِ الْيَهُودُ عُزَيْرٌ ابْنُ اللَّهِ وَقَالَتِ النَّصَارَى الْمَسِيحُ ابْنُ اللَّهِ ۖ ذَٰلِكَ قَوْلُهُمْ بِأَفْوَاهِهِمْ ۖ يُضَاهِئُونَ قَوْلَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْ قَبْلُ ۚ قَاتَلَهُمُ اللَّهُ ۚ أَنَّىٰ يُؤْفَكُونَ

   Ir judėjai sako: „Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus“, o krikščionys sako: „Mesijas yra Allaho sūnus.“ Tai jų žodžiai jų burnomis, panašūs į žodžius tų, kurie netikėjo seniau. Allaho Prakeiksmas jiems, kaip jie nuklydę nuo tiesos!

   9:30

2. اتَّخَذُوا أَحْبَارَهُمْ وَرُهْبَانَهُمْ أَرْبَابًا مِنْ دُونِ اللَّهِ وَالْمَسِيحَ ابْنَ مَرْيَمَ وَمَا أُمِرُوا إِلَّا لِيَعْبُدُوا إِلَٰهًا وَاحِدًا ۖ لَا إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ۚ سُبْحَانَهُ عَمَّا يُشْرِكُونَ

   Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymo, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate <inline-comment brackets="round">Toroje</inline-comment> ir Indžylyje <inline-comment brackets="round">Evangelijoje</inline-comment>] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“

   9:31

Vertimas: Rowwad vertimų centras