Sura 9 At-Taubah, ajat 111 – 118

1. إِنَّ اللَّهَ اشْتَرَىٰ مِنَ الْمُؤْمِنِينَ أَنْفُسَهُمْ وَأَمْوَالَهُمْ بِأَنَّ لَهُمُ الْجَنَّةَ ۚ يُقَاتِلُونَ فِي سَبِيلِ اللَّهِ فَيَقْتُلُونَ وَيُقْتَلُونَ ۖ وَعْدًا عَلَيْهِ حَقًّا فِي التَّوْرَاةِ وَالْإِنْجِيلِ وَالْقُرْآنِ ۚ وَمَنْ أَوْفَىٰ بِعَهْدِهِ مِنَ اللَّهِ ۚ فَاسْتَبْشِرُوا بِبَيْعِكُمُ الَّذِي بَايَعْتُمْ بِهِ ۚ وَذَٰلِكَ هُوَ الْفَوْزُ الْعَظِيمُ

   Iš tiesų, Allahas nusipirko iš tikinčiųjų jų gyvybes ir jų turtą už (kainą) tai, kad jie būtų Rojuje. Jie kovoja vardan Allaho, taigi jie žudė (kitus) ir yra žudomi. Tai teisingas pažadas, įpareigojantis Jį Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje) ir Korane. Ir kas yra teisingesnis savo susitarimui nei Allahas? Taigi, džiaukitės sandoriu, kurį sudarėte. Tai yra didžiausia sėkmė.

   9:111

2. التَّائِبُونَ الْعَابِدُونَ الْحَامِدُونَ السَّائِحُونَ الرَّاكِعُونَ السَّاجِدُونَ الْآمِرُونَ بِالْمَعْرُوفِ وَالنَّاهُونَ عَنِ الْمُنْكَرِ وَالْحَافِظُونَ لِحُدُودِ اللَّهِ ۗ وَبَشِّرِ الْمُؤْمِنِينَ

   (Tikintieji, kurių gyvybes Allahas nusipirko yra) tie, kurie atsigręžia į Allahą atgailoje (nuo daugiadievystės ir veidmainystės ir t.t.), kurie garbina (Jį), kurie šlovina (Jį), kurie pasninkauja (arba išeina vardan Allaho), kurie lenkiasi (maldoje), kurie sukniumba (maldoje), kurie įsako (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir kurie laikosi Allaho nustatytų ribų (daro tai, ką Allahas įsakė ir susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė). Ir perduokite geras žinias tikintiesiems.

   9:112

3. مَا كَانَ لِلنَّبِيِّ وَالَّذِينَ آمَنُوا أَنْ يَسْتَغْفِرُوا لِلْمُشْرِكِينَ وَلَوْ كَانُوا أُولِي قُرْبَىٰ مِنْ بَعْدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمْ أَنَّهُمْ أَصْحَابُ الْجَحِيمِ

   (Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho Atleidimo Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiesiems Allaho Vienumą), net jei jie būtų iš giminaičių, po to, kai jiems tapo aišku, kad jie yra Ugnies gyventojai (nes jie mirė netikėdami).

   9:113

4. وَمَا كَانَ اسْتِغْفَارُ إِبْرَاهِيمَ لِأَبِيهِ إِلَّا عَنْ مَوْعِدَةٍ وَعَدَهَا إِيَّاهُ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهُ أَنَّهُ عَدُوٌّ لِلَّهِ تَبَرَّأَ مِنْهُ ۚ إِنَّ إِبْرَاهِيمَ لَأَوَّاهٌ حَلِيمٌ

   Ir Ibrahimo (Abraomo) maldavimas (Allaho) atleidimo savo tėvui buvo tik dėl pažado, kurį jis [Ibrahimas <inline-comment brackets="round">Abraomas</inline-comment>] davė jam (savo tėvui). Tačiau kai jam [Ibrahimui <inline-comment brackets="round">Abraomui</inline-comment>] tapo aišku, kad jis (jo tėvas) yra Allaho priešas, jis atsiribojo nuo jo. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo Lauva (tas, kuris nuolankiai maldauja Allaho, garbina Jį ir dažnai Jį prisimena) ir buvo pakantus.

   9:114

5. وَمَا كَانَ اللَّهُ لِيُضِلَّ قَوْمًا بَعْدَ إِذْ هَدَاهُمْ حَتَّىٰ يُبَيِّنَ لَهُمْ مَا يَتَّقُونَ ۚ إِنَّ اللَّهَ بِكُلِّ شَيْءٍ عَلِيمٌ

   Ir Allahas niekada nepaklaidins žmonių po to, kai Jis juos išvedė (į teisingą kelią), iki tol, kol Jis išaiškins jiems tai, ko jie turėtų vengti. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie viską.

   9:115

6. إِنَّ اللَّهَ لَهُ مُلْكُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ يُحْيِي وَيُمِيتُ ۚ وَمَا لَكُمْ مِنْ دُونِ اللَّهِ مِنْ وَلِيٍّ وَلَا نَصِيرٍ

   Iš tiesų, Allahas! Jam priklauso dangų ir žemės karalystė, Jis suteikia gyvenimą ir Jis sukelia mirtį. Ir be Allaho jūs neturite nei Vali (gynėjo arba globėjo), nei padėjėjo.

   9:116

7. لَقَدْ تَابَ اللَّهُ عَلَى النَّبِيِّ وَالْمُهَاجِرِينَ وَالْأَنْصَارِ الَّذِينَ اتَّبَعُوهُ فِي سَاعَةِ الْعُسْرَةِ مِنْ بَعْدِ مَا كَادَ يَزِيغُ قُلُوبُ فَرِيقٍ مِنْهُمْ ثُمَّ تَابَ عَلَيْهِمْ ۚ إِنَّهُ بِهِمْ رَءُوفٌ رَحِيمٌ

   Allahas atleido Pranašui ( ﷺ), Muhadžirūn (musulmonams išeiviams, kurie paliko savo namus ir atvyko į Mediną) ir Ansar (Medinos musulmonams), kurie sekė juo (Muchammedu ﷺ) nelaimių metu (Tabūk žygio metu), po to, kai dalies jų širdys beveik nuklydo (nuo Teisingo Kelio), tačiau Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis jiems visiškai Geranoriškas, Gailestingiausiasis.

   9:117

8. وَعَلَى الثَّلَاثَةِ الَّذِينَ خُلِّفُوا حَتَّىٰ إِذَا ضَاقَتْ عَلَيْهِمُ الْأَرْضُ بِمَا رَحُبَتْ وَضَاقَتْ عَلَيْهِمْ أَنْفُسُهُمْ وَظَنُّوا أَنْ لَا مَلْجَأَ مِنَ اللَّهِ إِلَّا إِلَيْهِ ثُمَّ تَابَ عَلَيْهِمْ لِيَتُوبُوا ۚ إِنَّ اللَّهَ هُوَ التَّوَّابُ الرَّحِيمُ

   Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą <inline-comment brackets="round">Pranašas ﷺ</inline-comment> atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų <inline-comment brackets="round">Jam</inline-comment>]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis.

   9:118

Vertimas: Rowwad vertimų centras