Sura 91 Aš-Šams, ajat 1 – 8

1. وَالشَّمْسِ وَضُحَاهَا

   (Prisiekiu) saule ir jos spindėjimu,

   91:1

2. وَالْقَمَرِ إِذَا تَلَاهَا

   ir (prisiekiu) mėnuliu, kai jis seka ją (saulę),

   91:2

3. وَالنَّهَارِ إِذَا جَلَّاهَا

   ir (prisiekiu) diena, kai ji atskleidžia ją (žemę arba saulę),

   91:3

4. وَاللَّيْلِ إِذَا يَغْشَاهَا

   ir (prisiekiu) naktimi, kai ji uždengia (t. y. paslepia) ją (žemę arba saulę),

   91:4

5. وَالسَّمَاءِ وَمَا بَنَاهَا

   ir (prisiekiu) dangumi bei Tuo, Kuris jį pastatė,

   91:5

6. وَالْأَرْضِ وَمَا طَحَاهَا

   ir (prisiekiu) žeme bei Tuo, Kuris ją išskleidė,

   91:6

7. وَنَفْسٍ وَمَا سَوَّاهَا

   ir (prisiekiu) Nafs (Adamu (Adomu) arba žmogumi arba siela) bei Tuo, Kuris ją suderino

   91:7

8. فَأَلْهَمَهَا فُجُورَهَا وَتَقْوَاهَا

   ir įkvėpė jai (gebėjimą atskirti) jos nedorumą ir jos teisingumą.

   91:8

Vertimas: Rowwad vertimų centras