Sura 7 Al-A’raf, ajat 142 – 144

1. وَوَاعَدْنَا مُوسَىٰ ثَلَاثِينَ لَيْلَةً وَأَتْمَمْنَاهَا بِعَشْرٍ فَتَمَّ مِيقَاتُ رَبِّهِ أَرْبَعِينَ لَيْلَةً ۚ وَقَالَ مُوسَىٰ لِأَخِيهِ هَارُونَ اخْلُفْنِي فِي قَوْمِي وَأَصْلِحْ وَلَا تَتَّبِعْ سَبِيلَ الْمُفْسِدِينَ

   Ir Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) trisdešimt naktų ir pridėjome (prie to laiko) (dar) dešimt. Ir jis pabaigė savojo Viešpaties paskirtą keturiasdešimties naktų laiką. Ir Mūsa (Mozė) sakė savo broliui Harūnui (Aronui): „Pakeisk mane mano žmonėms, elkis pagal Teisingą Kelią (įsakydamas žmonėms paklusti Allahui ir garbinti Ji Vienintelį) ir nesek Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų) keliu.“

   7:142

2. وَلَمَّا جَاءَ مُوسَىٰ لِمِيقَاتِنَا وَكَلَّمَهُ رَبُّهُ قَالَ رَبِّ أَرِنِي أَنْظُرْ إِلَيْكَ ۚ قَالَ لَنْ تَرَانِي وَلَٰكِنِ انْظُرْ إِلَى الْجَبَلِ فَإِنِ اسْتَقَرَّ مَكَانَهُ فَسَوْفَ تَرَانِي ۚ فَلَمَّا تَجَلَّىٰ رَبُّهُ لِلْجَبَلِ جَعَلَهُ دَكًّا وَخَرَّ مُوسَىٰ صَعِقًا ۚ فَلَمَّا أَفَاقَ قَالَ سُبْحَانَكَ تُبْتُ إِلَيْكَ وَأَنَا أَوَّلُ الْمُؤْمِنِينَ

   Ir kai Mūsa (Mozė) atėjo Mūsų paskirtu laiku ir į (paskirtą) vietą, ir jo Viešpats (Allahas) kalbėjo su juo, jis tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man (Save), kad galėčiau į Tave pažvelgti.“ Allahas tarė: „Tu negali matyti Manęs, tačiau pažvelk į kalną: jei jis stovės ramiai savo vietoje, tada tu pamatysi Mane.“ Tai kai jo Viešpats pasirodė kalnui, Jis privertė ji sugriūti į dulkes ir Mūsa (Mozė) apalpo. Tada, kai jis atgavo savo pojūčius, jis tarė: „Šlovė Tau, aš atsigręžiu į Tave atgailaudamas ir esu pirmasis iš tikinčiųjų.“

   7:143

3. قَالَ يَا مُوسَىٰ إِنِّي اصْطَفَيْتُكَ عَلَى النَّاسِ بِرِسَالَاتِي وَبِكَلَامِي فَخُذْ مَا آتَيْتُكَ وَكُنْ مِنَ الشَّاكِرِينَ

   (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), Aš išrinkau tave virš žmonių Savo Žinia ir Savo kalbėjimu (su tavimi). Taigi, laikykis to, ką suteikiau tau, ir būk iš dėkingųjų.“

   7:144

Vertimas: Rowwad vertimų centras