Sura 7 Al-A’raf, ajat 127 – 128

1. وَقَالَ الْمَلَأُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ أَتَذَرُ مُوسَىٰ وَقَوْمَهُ لِيُفْسِدُوا فِي الْأَرْضِ وَيَذَرَكَ وَآلِهَتَكَ ۚ قَالَ سَنُقَتِّلُ أَبْنَاءَهُمْ وَنَسْتَحْيِي نِسَاءَهُمْ وَإِنَّا فَوْقَهُمْ قَاهِرُونَ

   Firauno (Faraono) žmonių vadai sakė: „Ar paliksi Mūsą (Mozę) ir jo žmones skleisti piktadarybes žemėje ir apleisti tave ir tavo dievus?“ Jis tarė: „Mes žudysime jų sūnus ir leisime gyventi jų moterims, ir mes, iš tiesų, turime nenugalimą jėgą prieš juos.“

   7:127

2. قَالَ مُوسَىٰ لِقَوْمِهِ اسْتَعِينُوا بِاللَّهِ وَاصْبِرُوا ۖ إِنَّ الْأَرْضَ لِلَّهِ يُورِثُهَا مَنْ يَشَاءُ مِنْ عِبَادِهِ ۖ وَالْعَاقِبَةُ لِلْمُتَّقِينَ

   Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Prašykite Allaho pagalbos ir būkite kantrūs. Iš tiesų, žemė yra Allaho. Jis suteikia ją kaip paveldą tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Ir (palaiminta) pabaiga yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).”

   7:128

Vertimas: Rowwad vertimų centras