Sura 6 Al-An’am, ajat 71 – 82

  1. قُلْ أَنَدْعُو مِنْ دُونِ اللَّهِ مَا لَا يَنْفَعُنَا وَلَا يَضُرُّنَا وَنُرَدُّ عَلَىٰ أَعْقَابِنَا بَعْدَ إِذْ هَدَانَا اللَّهُ كَالَّذِي اسْتَهْوَتْهُ الشَّيَاطِينُ فِي الْأَرْضِ حَيْرَانَ لَهُ أَصْحَابٌ يَدْعُونَهُ إِلَى الْهُدَى ائْتِنَا ۗ قُلْ إِنَّ هُدَى اللَّهِ هُوَ الْهُدَىٰ ۖ وَأُمِرْنَا لِنُسْلِمَ لِرَبِّ الْعَالَمِينَ

    Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Argi mes šauksimės kitų šalia Allaho (netikrų dievybių), kurie negali mums padaryti nei ką gero, nei pakenkti, ir argi mes apsigręšime ant kulnų po to, kai Allahas išvedė mus (į tikrąjį monoteizmą)? - kaip tą, kurį Šajatin (šėtonai) paklaidino painiavos žemėje, jo kompanjonai kviečia jį į teisingą vedimą (sakydami): „Eikš pas mus!“ Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas yra vienintelis teisingas vedimas ir mums buvo liepta paklusti Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui,

    6:71
  2. وَأَنْ أَقِيمُوا الصَّلَاةَ وَاتَّقُوهُ ۚ وَهُوَ الَّذِي إِلَيْهِ تُحْشَرُونَ

    Ir atlikti As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir būti paklusniems Allahui ir bijoti Jo, ir Jis yra Tas, pas Kurį mes būsime surinkti.

    6:72
  3. وَهُوَ الَّذِي خَلَقَ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضَ بِالْحَقِّ ۖ وَيَوْمَ يَقُولُ كُنْ فَيَكُونُ ۚ قَوْلُهُ الْحَقُّ ۚ وَلَهُ الْمُلْكُ يَوْمَ يُنْفَخُ فِي الصُّورِ ۚ عَالِمُ الْغَيْبِ وَالشَّهَادَةِ ۚ وَهُوَ الْحَكِيمُ الْخَبِيرُ

    Tai Jis, Kuris sukūrė dangus ir žemę tiesoje, ir Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną) Jis sakys: „Būk!“ - ir tai yra! Jo Žodis yra Tiesa. Jo Valdžia bus tą Dieną, kai bus pučiamas Trimitas. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą. Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis (apie visus dalykus).“

    6:73
  4. وَإِذْ قَالَ إِبْرَاهِيمُ لِأَبِيهِ آزَرَ أَتَتَّخِذُ أَصْنَامًا آلِهَةً ۖ إِنِّي أَرَاكَ وَقَوْمَكَ فِي ضَلَالٍ مُبِينٍ

    Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė savo tėvui Azarui: „Ar laikai stabus kaip alihah (dievybėmis)? Iš tiesų, aš matau, kad tu ir tavo žmonės yra akivaizdžiai paklydę.“

    6:74
  5. وَكَذَٰلِكَ نُرِي إِبْرَاهِيمَ مَلَكُوتَ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ وَلِيَكُونَ مِنَ الْمُوقِنِينَ

    Taigi, mes parodėme Ibrahimui (Abraomui) dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų vienu iš tų, kurie turi tikrą Tikėjimą.

    6:75
  6. فَلَمَّا جَنَّ عَلَيْهِ اللَّيْلُ رَأَىٰ كَوْكَبًا ۖ قَالَ هَٰذَا رَبِّي ۖ فَلَمَّا أَفَلَ قَالَ لَا أُحِبُّ الْآفِلِينَ

    Kai naktis uždengė jį tamsa, jis pamatė žvaigždę. Jis tarė: „Tai mano viešpats.“ Tačiau, kai ji nusileido, jis tarė: „Man nepatinka tie, kurie nusileidžia.“

    6:76
  7. فَلَمَّا رَأَى الْقَمَرَ بَازِغًا قَالَ هَٰذَا رَبِّي ۖ فَلَمَّا أَفَلَ قَالَ لَئِنْ لَمْ يَهْدِنِي رَبِّي لَأَكُونَنَّ مِنَ الْقَوْمِ الضَّالِّينَ

    Kada jis pamatė kylantį mėnulį, jis tarė: „Tai yra mano viešpats.“ Tačiau, kai jis nusileido, jis tarė: „Jei mano Viešpats neves manęs teisingai, aš tikrai būsiu tarp tų žmonių, kurie paklydo.“

    6:77
  8. فَلَمَّا رَأَى الشَّمْسَ بَازِغَةً قَالَ هَٰذَا رَبِّي هَٰذَا أَكْبَرُ ۖ فَلَمَّا أَفَلَتْ قَالَ يَا قَوْمِ إِنِّي بَرِيءٌ مِمَّا تُشْرِكُونَ

    Kai jis pamatė kylančią saulę, jis tarė: „Tai mano viešpats. Tai didingiau.“ Tačiau kai ji nusileido, jis tarė: „Mano žmonės, aš iš tiesų nepriklausau nuo to, ką jūs priskiriate partneriais (Allahui garbinime).

    6:78
  9. إِنِّي وَجَّهْتُ وَجْهِيَ لِلَّذِي فَطَرَ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضَ حَنِيفًا ۖ وَمَا أَنَا مِنَ الْمُشْرِكِينَ

    Iš tiesų, aš atsukau savo veidą į Tą, Kuris sukūrė dangus ir žemę Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. negarbinimą nieko kito, tik Vienintelį Allahą) ir aš nesu iš Al-Mušrikūn.“ (Žr. ają 2:105).

    6:79
  10. وَحَاجَّهُ قَوْمُهُ ۚ قَالَ أَتُحَاجُّونِّي فِي اللَّهِ وَقَدْ هَدَانِ ۚ وَلَا أَخَافُ مَا تُشْرِكُونَ بِهِ إِلَّا أَنْ يَشَاءَ رَبِّي شَيْئًا ۗ وَسِعَ رَبِّي كُلَّ شَيْءٍ عِلْمًا ۗ أَفَلَا تَتَذَكَّرُونَ

    Jo žmonės ginčijosi su juo. Jis sakė: „Ar jūs ginčijatės su manimi dėl Allaho, kai Jis mane išvedė į teisingą kelią, ir aš nebijau tų, kuriuos jūs priskiriate Jam (Allahui) garbinime. (Nieko man nenutiks), išskyrus kai mano Viešpats (Allahas) ko nors panorės. Mano Viešpats gerai supranta Savo Žinojimu visus reikalus. Argi jūs tada neatsiminsite?

    6:80
  11. وَكَيْفَ أَخَافُ مَا أَشْرَكْتُمْ وَلَا تَخَافُونَ أَنَّكُمْ أَشْرَكْتُمْ بِاللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِ عَلَيْكُمْ سُلْطَانًا ۚ فَأَيُّ الْفَرِيقَيْنِ أَحَقُّ بِالْأَمْنِ ۖ إِنْ كُنْتُمْ تَعْلَمُونَ

    „Ir kaip aš turėčiau bijoti tų, kuriuos jūs priskiriate garbinime Allahui (nors jie negali nei padėti, nei pakenkti), kai jūs nebijote to, kad jūs priskiriate garbinime Allahui tai, dėl ko Jis nesiuntė jums jokio leidimo. (Taigi) kas iš dviejų turi daugiau teisių būti saugūs? Jei tik jūs žinotumėte.“

    6:81
  12. الَّذِينَ آمَنُوا وَلَمْ يَلْبِسُوا إِيمَانَهُمْ بِظُلْمٍ أُولَٰئِكَ لَهُمُ الْأَمْنُ وَهُمْ مُهْتَدُونَ

    Tai tie, kurie tiki (Allaho Vienumu ir negarbina nieko kito tik Jį Vienintelį) ir nemaišo savo tikėjimo su Zulm (nuodėme, t. y. kitų nei Allahas garbinimu), (tik) jiems yra saugumas ir jie yra teisingai vedami.

    6:82

Vertimas: Rowwad vertimų centras