Sura 6 Al-An’am, ajat 42 – 50

  1. وَلَقَدْ أَرْسَلْنَا إِلَىٰ أُمَمٍ مِنْ قَبْلِكَ فَأَخَذْنَاهُمْ بِالْبَأْسَاءِ وَالضَّرَّاءِ لَعَلَّهُمْ يَتَضَرَّعُونَ

    Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) daugybei tautų iki tavęs (Muchammedai ﷺ ). Ir Mes suteikėme jiems nepaprastą skurdą (arba turto praradimą) ir sveikatos netekimą (per nelaimes), kad jie nusižemintų (tikėtų nuolankiai).

    6:42

  2. فَلَوْلَا إِذْ جَاءَهُمْ بَأْسُنَا تَضَرَّعُوا وَلَٰكِنْ قَسَتْ قُلُوبُهُمْ وَزَيَّنَ لَهُمُ الشَّيْطَانُ مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ

    Kai Mūsų Bausmė pasiekė juos, kodėl jie tada nenusižemino (netikėjo nuolankiai)? Tačiau, jų širdys sukietėjo ir Šaitan (Šėtonas) padarė teisingai atrodančiu jiems tai, ką jie darydavo.

    6:43

  3. فَلَمَّا نَسُوا مَا ذُكِّرُوا بِهِ فَتَحْنَا عَلَيْهِمْ أَبْوَابَ كُلِّ شَيْءٍ حَتَّىٰ إِذَا فَرِحُوا بِمَا أُوتُوا أَخَذْنَاهُمْ بَغْتَةً فَإِذَا هُمْ مُبْلِسُونَ

    Taigi, kai jie pamiršo (perspėjimą), kuriuo jiems buvo priminta, Mes atvėrėme jiems visų (malonių) dalykų vartus, kol jų mėgavimosi tuo, kas jiems buvo suteikta, metu, staiga Mes paėmėme juos (nubausti), ir štai! Jie pasinėrė į pražūtį su dideliu gailesčiu ir sielvartu.

    6:44

  4. فَقُطِعَ دَابِرُ الْقَوْمِ الَّذِينَ ظَلَمُوا ۚ وَالْحَمْدُ لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ

    Taigi šaknys žmonių, kurie blogai elgėsi, buvo nukirstos. Ir visi šlovinimai ir padėkos yra Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.

    6:45

  5. قُلْ أَرَأَيْتُمْ إِنْ أَخَذَ اللَّهُ سَمْعَكُمْ وَأَبْصَارَكُمْ وَخَتَمَ عَلَىٰ قُلُوبِكُمْ مَنْ إِلَٰهٌ غَيْرُ اللَّهِ يَأْتِيكُمْ بِهِ ۗ انْظُرْ كَيْفَ نُصَرِّفُ الْآيَاتِ ثُمَّ هُمْ يَصْدِفُونَ

    Sakyk (netikintiesiems): „Pasakykite man, jei Allahas atimtų jūsų klausą ir jūsų regėjimą, ir užantspauduotų jūsų širdis, koks kitas ilah (dievas) nei Allahas galėtų tai jums grąžinti?“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jie vis tiek nukrypsta.

    6:46

  6. قُلْ أَرَأَيْتَكُمْ إِنْ أَتَاكُمْ عَذَابُ اللَّهِ بَغْتَةً أَوْ جَهْرَةً هَلْ يُهْلَكُ إِلَّا الْقَوْمُ الظَّالِمُونَ

    Sakyk: „Pasakykite man, jei Allaho bausmė netikėtai jus užklups (naktį) arba atvirai (dieną), ar bus sunaikintas kas kitas, išskyrus Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius)?“

    6:47

  7. وَمَا نُرْسِلُ الْمُرْسَلِينَ إِلَّا مُبَشِّرِينَ وَمُنْذِرِينَ ۖ فَمَنْ آمَنَ وَأَصْلَحَ فَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ

    Ir Mes siuntėme Pasiuntinius tik kaip geros žinios nešėjus ir kaip perspėtojus. Taigi, kas tiki ir daro teisingus gerus darbus, tiems nebus baimės, anei jie liūdės.

    6:48

  8. وَالَّذِينَ كَذَّبُوا بِآيَاتِنَا يَمَسُّهُمُ الْعَذَابُ بِمَا كَانُوا يَفْسُقُونَ

    Tačiau tie, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kančia palies juos dėl jų netikėjimo (ir dėl to, kad jie slėpė Muchammedo ﷺ Žinią).

    6:49

  9. قُلْ لَا أَقُولُ لَكُمْ عِنْدِي خَزَائِنُ اللَّهِ وَلَا أَعْلَمُ الْغَيْبَ وَلَا أَقُولُ لَكُمْ إِنِّي مَلَكٌ ۖ إِنْ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰ إِلَيَّ ۚ قُلْ هَلْ يَسْتَوِي الْأَعْمَىٰ وَالْبَصِيرُ ۚ أَفَلَا تَتَفَكَّرُونَ

    Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Allaho lobiai, nei (to, kad) aš žinau Nematomą, nei sakau jums, kad aš esu angelas. Aš tik seku tuo, kas man apreikšta.“ Sakyk: „Argi aklieji ir tie, kurie mato, vienodi? Argi tada jūs neapmąstysite?“

    6:50

Vertimas: Rowwad vertimų centras