Sura 6 Al-An’am, ajat 151 – 152

1. قُلْ تَعَالَوْا أَتْلُ مَا حَرَّمَ رَبُّكُمْ عَلَيْكُمْ ۖ أَلَّا تُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا ۖ وَبِالْوَالِدَيْنِ إِحْسَانًا ۖ وَلَا تَقْتُلُوا أَوْلَادَكُمْ مِنْ إِمْلَاقٍ ۖ نَحْنُ نَرْزُقُكُمْ وَإِيَّاهُمْ ۖ وَلَا تَقْرَبُوا الْفَوَاحِشَ مَا ظَهَرَ مِنْهَا وَمَا بَطَنَ ۖ وَلَا تَقْتُلُوا النَّفْسَ الَّتِي حَرَّمَ اللَّهُ إِلَّا بِالْحَقِّ ۚ ذَٰلِكُمْ وَصَّاكُمْ بِهِ لَعَلَّكُمْ تَعْقِلُونَ

   Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, aš parecituosiu tai, ką jūsų Viešpats uždraudė jums: nepriskirti nieko garbinime Jam, būti gerais ir paklusniais savo tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo – Mes suteikiame prasimaitinimą jums ir jiems, nesiartinti prie Al-Favahiš (gėdingų nuodėmių, neteisėtų lytinių santykių), atliekamų tiek atvirai, tiek slapčiomis, ir nežudyti nieko, ką Allahas uždraudė, išskyrus esant pateisinamai priežasčiai (pagal islamiškąją teisę). Tai Jis įsakė jums, kad jūs suprastumėte.“

   6:151

2. وَلَا تَقْرَبُوا مَالَ الْيَتِيمِ إِلَّا بِالَّتِي هِيَ أَحْسَنُ حَتَّىٰ يَبْلُغَ أَشُدَّهُ ۖ وَأَوْفُوا الْكَيْلَ وَالْمِيزَانَ بِالْقِسْطِ ۖ لَا نُكَلِّفُ نَفْسًا إِلَّا وُسْعَهَا ۖ وَإِذَا قُلْتُمْ فَاعْدِلُوا وَلَوْ كَانَ ذَا قُرْبَىٰ ۖ وَبِعَهْدِ اللَّهِ أَوْفُوا ۚ ذَٰلِكُمْ وَصَّاكُمْ بِهِ لَعَلَّكُمْ تَذَكَّرُونَ

   „Ir nesiartinkite prie našlaičių nuosavybės, išskyrus (norint) pagerinti ją (nuosavybę), kol jis (arba ji) pasiekia visos jėgos amžių, ir duoti teisingai visą atmatavimą ir visą svorį. Mes neapsunkiname jokio žmogaus, išskyrus tiek, kiek jis gali pakelti. Ir kai jūs duodate savo žodį (t. y. sprendžiate tarp žmonių arba duodate parodymus), sakykite tiesą, net jei tai liečia artimą giminaitį ir išpildykite Allaho Pažadą. Tai Jo nurodymai jums, kad jūs atsimintumėte.

   6:152

Vertimas: Rowwad vertimų centras