Sura 5 Al-Ma’idah, ajat 27 – 34

1. وَاتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَأَ ابْنَيْ آدَمَ بِالْحَقِّ إِذْ قَرَّبَا قُرْبَانًا فَتُقُبِّلَ مِنْ أَحَدِهِمَا وَلَمْ يُتَقَبَّلْ مِنَ الْآخَرِ قَالَ لَأَقْتُلَنَّكَ ۖ قَالَ إِنَّمَا يَتَقَبَّلُ اللَّهُ مِنَ الْمُتَّقِينَ

   Ir (Muchammedai ﷺ) recituok jiems (judėjams) istoriją apie du Adamo (Adomo) sūnus (Habil ir Kabil - Abelį ir Kainą) teisingą. Kai kiekvienas paaukojo (Allahui), tai (auka) buvo priimta iš vieno, bet ne iš kito. Pastarasis sakė pirmajam: „Aš tikrai tave nužudysiu.“ Pirmasis tarė: „Iš tiesų, Allahas priima tik iš tų, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“

   5:27

2. لَئِنْ بَسَطْتَ إِلَيَّ يَدَكَ لِتَقْتُلَنِي مَا أَنَا بِبَاسِطٍ يَدِيَ إِلَيْكَ لِأَقْتُلَكَ ۖ إِنِّي أَخَافُ اللَّهَ رَبَّ الْعَالَمِينَ

   „Jei tu ištiesi savo ranką prieš mane (siekdamas) nužudyti mane, aš niekada netiesiu savo rankos prieš tave (siekdamas) nužudyti tave, nes aš bijau Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“

   5:28

3. إِنِّي أُرِيدُ أَنْ تَبُوءَ بِإِثْمِي وَإِثْمِكَ فَتَكُونَ مِنْ أَصْحَابِ النَّارِ ۚ وَذَٰلِكَ جَزَاءُ الظَّالِمِينَ

   „Iš tiesų, aš noriu leisti tau užsitraukti mano nuodėmę ant savęs, kaip ir savąją, tada būsi tu vienas iš Ugnies gyventojų. Ir tai yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) atlygis.“

   5:29

4. فَطَوَّعَتْ لَهُ نَفْسُهُ قَتْلَ أَخِيهِ فَقَتَلَهُ فَأَصْبَحَ مِنَ الْخَاسِرِينَ

   Taigi kito (antrojo) Nafs (ego) paskatino jį ir padarė, kad savo brolio nužudymas atrodytų teisingas jam. Jis nužudė jį ir tapo vienu iš pralaimėjusiųjų.

   5:30

5. فَبَعَثَ اللَّهُ غُرَابًا يَبْحَثُ فِي الْأَرْضِ لِيُرِيَهُ كَيْفَ يُوَارِي سَوْءَةَ أَخِيهِ ۚ قَالَ يَا وَيْلَتَا أَعَجَزْتُ أَنْ أَكُونَ مِثْلَ هَٰذَا الْغُرَابِ فَأُوَارِيَ سَوْءَةَ أَخِي ۖ فَأَصْبَحَ مِنَ النَّادِمِينَ

   Tada Allahas siuntė varną, kuri pakrapštė žemę, kad parodytų jam kaip paslėpti savo mirusio brolio kūną. Jis (žudikas) tarė: „Vargas man! Aš net nesugebu būti kaip ši varna ir paslėpti savo mirusio brolio kūną?“ Tada jis tapo vienu iš tų, kurie gailėjosi.

   5:31

6. مِنْ أَجْلِ ذَٰلِكَ كَتَبْنَا عَلَىٰ بَنِي إِسْرَائِيلَ أَنَّهُ مَنْ قَتَلَ نَفْسًا بِغَيْرِ نَفْسٍ أَوْ فَسَادٍ فِي الْأَرْضِ فَكَأَنَّمَا قَتَلَ النَّاسَ جَمِيعًا وَمَنْ أَحْيَاهَا فَكَأَنَّمَا أَحْيَا النَّاسَ جَمِيعًا ۚ وَلَقَدْ جَاءَتْهُمْ رُسُلُنَا بِالْبَيِّنَاتِ ثُمَّ إِنَّ كَثِيرًا مِنْهُمْ بَعْدَ ذَٰلِكَ فِي الْأَرْضِ لَمُسْرِفُونَ

   Dėl to Mes įsakėme Israelio (Izraelio) vaikams, kad jei kas nužudo žmogų ne iš keršto dėl žmogžudystės, arba (ir) tam, kad skleistų žemėje blogybes – tai bus lyg jis nužudė visą žmoniją. O jei kas išgelbėja gyvybę, tai bus lyg jis išgelbėjo visos žmonijos gyvybes. Ir iš tiesų, vyko pas juos Mūsų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, įkalčiais ir ženklais, netgi tada po to daugybė jų ir toliau perženginėjo ribas (pavyzdžiui, neteisėtai engdami ir peržengdami Allaho nustatytas ribas, darydami didžiąsias nuodėmes) žemėje!

   5:32

7. إِنَّمَا جَزَاءُ الَّذِينَ يُحَارِبُونَ اللَّهَ وَرَسُولَهُ وَيَسْعَوْنَ فِي الْأَرْضِ فَسَادًا أَنْ يُقَتَّلُوا أَوْ يُصَلَّبُوا أَوْ تُقَطَّعَ أَيْدِيهِمْ وَأَرْجُلُهُمْ مِنْ خِلَافٍ أَوْ يُنْفَوْا مِنَ الْأَرْضِ ۚ ذَٰلِكَ لَهُمْ خِزْيٌ فِي الدُّنْيَا ۖ وَلَهُمْ فِي الْآخِرَةِ عَذَابٌ عَظِيمٌ

   Atlygis tų, kurie kariauja prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį ir daro blogybes žemėje, yra tik tai, kad jie bus nužudyti arba nukryžiuoti arba jų rankos ir jų kojos bus nukirstos iš priešingų pusių, arba bus ištremti iš žemės. Tai jų nemalonė šiame gyvenime ir didelė kančia jiems Amžinybėje.

   5:33

8. إِلَّا الَّذِينَ تَابُوا مِنْ قَبْلِ أَنْ تَقْدِرُوا عَلَيْهِمْ ۖ فَاعْلَمُوا أَنَّ اللَّهَ غَفُورٌ رَحِيمٌ

   Išskyrus tuos, kurie (pabėgo ir tada) grįžo (kaip musulmonai) atgailaudami prieš tai kol prisidėjo prie jūsų galios. Tokiu atveju, žinokite, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

   5:34

Vertimas: Rowwad vertimų centras