Sura 5 Al-Ma’idah, ajat 112 – 116

  1. إِذْ قَالَ الْحَوَارِيُّونَ يَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ هَلْ يَسْتَطِيعُ رَبُّكَ أَنْ يُنَزِّلَ عَلَيْنَا مَائِدَةً مِنَ السَّمَاءِ ۖ قَالَ اتَّقُوا اللَّهَ إِنْ كُنْتُمْ مُؤْمِنِينَ

    (Atminkite), kai Al-Havarijūn (apaštalai) sakė: „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, ar gali tavo Viešpats nuleisti mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu)?“ Isa (Jėzus) tarė: „Bijokite Allaho, jei jūs iš tiesų esate tikintieji.“

    5:112
  2. قَالُوا نُرِيدُ أَنْ نَأْكُلَ مِنْهَا وَتَطْمَئِنَّ قُلُوبُنَا وَنَعْلَمَ أَنْ قَدْ صَدَقْتَنَا وَنَكُونَ عَلَيْهَا مِنَ الشَّاهِدِينَ

    Jie sakė: „Mes norime tuo pasisotinti ir pamaloninti savo širdis (kad jos būtų stipresnės Tikėjime), ir sužinoti, kad tu tikrai pasakojai mums tiesą ir kad mes patys esame jos liudytojai.“

    5:113
  3. قَالَ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ اللَّهُمَّ رَبَّنَا أَنْزِلْ عَلَيْنَا مَائِدَةً مِنَ السَّمَاءِ تَكُونُ لَنَا عِيدًا لِأَوَّلِنَا وَآخِرِنَا وَآيَةً مِنْكَ ۖ وَارْزُقْنَا وَأَنْتَ خَيْرُ الرَّازِقِينَ

    Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, tarė: „Allahai, mūsų Viešpatie, atsiųsk mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu), kad tame būtų mums – pirmajam ir paskutiniajam iš mūsų – šventė ir ženklas iš Tavęs. Ir suteik mums pramaitinimą, nes Tu esi Geriausias iš maitintojų.“

    5:114
  4. قَالَ اللَّهُ إِنِّي مُنَزِّلُهَا عَلَيْكُمْ ۖ فَمَنْ يَكْفُرْ بَعْدُ مِنْكُمْ فَإِنِّي أُعَذِّبُهُ عَذَابًا لَا أُعَذِّبُهُ أَحَدًا مِنَ الْعَالَمِينَ

    Allahas tarė: „Aš ketinu nuleisti jums tai, tačiau jei kas iš jūsų po to netikės, tada Aš bausiu jį tokia bausme, kokios nesu paskyręs niekam kitam iš (visos) Alamyn (žmonijos ir džinų).“

    5:115
  5. وَإِذْ قَالَ اللَّهُ يَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ أَأَنْتَ قُلْتَ لِلنَّاسِ اتَّخِذُونِي وَأُمِّيَ إِلَٰهَيْنِ مِنْ دُونِ اللَّهِ ۖ قَالَ سُبْحَانَكَ مَا يَكُونُ لِي أَنْ أَقُولَ مَا لَيْسَ لِي بِحَقٍّ ۚ إِنْ كُنْتُ قُلْتُهُ فَقَدْ عَلِمْتَهُ ۚ تَعْلَمُ مَا فِي نَفْسِي وَلَا أَعْلَمُ مَا فِي نَفْسِكَ ۚ إِنَّكَ أَنْتَ عَلَّامُ الْغُيُوبِ

    Ir (atminkite) kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, argi tu sakei žmonėms: „Garbinkite mane ir mano motiną kaip du dievus šalia Allaho?“ Jis sakys: „Šlovė Tau! Negalėjau aš sakyti to, ką (sakyti) aš neturėjau teisės. Jei būčiau sakęs tokį dalyką, Tu tikrai tai butum žinojęs. Tu žinai, kas yra mano viduje, nors aš nežinau, kas yra Tavyje. Iš tiesų, Tu, tiktai Tu, esi Visa Žinantis apie viską, kas paslėpta (ir nematoma).“

    5:116

Vertimas: Rowwad vertimų centras