Sura 4 An-Nisa, ajat 64 – 65

1. وَمَا أَرْسَلْنَا مِنْ رَسُولٍ إِلَّا لِيُطَاعَ بِإِذْنِ اللَّهِ ۚ وَلَوْ أَنَّهُمْ إِذْ ظَلَمُوا أَنْفُسَهُمْ جَاءُوكَ فَاسْتَغْفَرُوا اللَّهَ وَاسْتَغْفَرَ لَهُمُ الرَّسُولُ لَوَجَدُوا اللَّهَ تَوَّابًا رَحِيمًا

   Mes nesiuntėme nė vieno Pasiuntinio, išskyrus tam, kad jiems būtų paklūstama Allaho Leidimu. Jei jie (veidmainiai), po to kai buvo neteisingi sau, būtų atėję pas tave (Muchammedai ﷺ) ir maldavę Allaho Atleidimo, ir Pasiuntinys būtų maldavęs atleidimo jiems – iš tiesų, jie būtų pamatę, kad Allahas yra Visa Atleidžiantis (Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą), Gailestingiausiasis.

   4:64

2. فَلَا وَرَبِّكَ لَا يُؤْمِنُونَ حَتَّىٰ يُحَكِّمُوكَ فِيمَا شَجَرَ بَيْنَهُمْ ثُمَّ لَا يَجِدُوا فِي أَنْفُسِهِمْ حَرَجًا مِمَّا قَضَيْتَ وَيُسَلِّمُوا تَسْلِيمًا

   Bet ne, prisiekiame tavo Viešpačiu, jie negali turėti jokio Tikėjimo, kol nelaikys tavęs (Muchammedai ﷺ ) teisėju visuose ginčuose tarp savęs, ir neberas savyje jokio pasipriešinimo tavo sprendimams, ir nepriims (jų) visiškai paklusdami.

   4:65

Vertimas: Rowwad vertimų centras