Sura 41 Fussilat, ajat 19 – 25

  1. وَيَوْمَ يُحْشَرُ أَعْدَاءُ اللَّهِ إِلَى النَّارِ فَهُمْ يُوزَعُونَ

    Ir (atminkite) Dieną, kurią Allaho priešai bus surinkt į Ugnį, tada jie bus genami [<inline-comment brackets="round">į Ugnį</inline-comment>, pirmieji bus sulaikyti, kol paskutinieji prisijungs prie jų].

    41:19

  2. حَتَّىٰ إِذَا مَا جَاءُوهَا شَهِدَ عَلَيْهِمْ سَمْعُهُمْ وَأَبْصَارُهُمْ وَجُلُودُهُمْ بِمَا كَانُوا يَعْمَلُونَ

    Kol, jiems ją (Pragaro Ugnį) pasiekus, jų klausa (ausys) ir jų akys, ir jų odos liudys prieš juos dėl to, ką jie darydavo.

    41:20

  3. وَقَالُوا لِجُلُودِهِمْ لِمَ شَهِدْتُمْ عَلَيْنَا ۖ قَالُوا أَنْطَقَنَا اللَّهُ الَّذِي أَنْطَقَ كُلَّ شَيْءٍ وَهُوَ خَلَقَكُمْ أَوَّلَ مَرَّةٍ وَإِلَيْهِ تُرْجَعُونَ

    Ir jie sakys savo odoms: „Kodėl jūs liudijate prieš mus?“ Jos tars „Allahas privertė mus kalbėti – Jis priverčia viską kalbėti: ir Jis sukūrė jus pirmąjį kartą, ir pas Jį jūs priversti sugrįžti.“

    41:21

  4. وَمَا كُنْتُمْ تَسْتَتِرُونَ أَنْ يَشْهَدَ عَلَيْكُمْ سَمْعُكُمْ وَلَا أَبْصَارُكُمْ وَلَا جُلُودُكُمْ وَلَٰكِنْ ظَنَنْتُمْ أَنَّ اللَّهَ لَا يَعْلَمُ كَثِيرًا مِمَّا تَعْمَلُونَ

    Ir jūs nesislėpdavote (pasaulyje), kad jūsų ausys, ir jūsų akys, ir jūsų odos neliudytų pieš jus. Tačiau jūs manėte, kad Allahas nedaug žino apie tai, ką jūs darėte.

    41:22

  5. وَذَٰلِكُمْ ظَنُّكُمُ الَّذِي ظَنَنْتُمْ بِرَبِّكُمْ أَرْدَاكُمْ فَأَصْبَحْتُمْ مِنَ الْخَاسِرِينَ

    Ir ta jūsų mintis, kurią galvojote apie savo Viešpatį atvedė jus į sunaikinimą. Ir jūs tapote (šią Dieną) iš visiškai pralaimėjusiųjų.

    41:23

  6. فَإِنْ يَصْبِرُوا فَالنَّارُ مَثْوًى لَهُمْ ۖ وَإِنْ يَسْتَعْتِبُوا فَمَا هُمْ مِنَ الْمُعْتَبِينَ

    Tad, jei jie kenčia kančią kantriai, tada Ugnis yra namai jiems, ir jei jie siekia pamaloninti Allahą, tačiau vis tiek jie nėra iš tų, kuriems leista pamaloninti Allahą.

    41:24

  7. وَقَيَّضْنَا لَهُمْ قُرَنَاءَ فَزَيَّنُوا لَهُمْ مَا بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَمَا خَلْفَهُمْ وَحَقَّ عَلَيْهِمُ الْقَوْلُ فِي أُمَمٍ قَدْ خَلَتْ مِنْ قَبْلِهِمْ مِنَ الْجِنِّ وَالْإِنْسِ ۖ إِنَّهُمْ كَانُوا خَاسِرِينَ

    Ir Mes paskyrėme jiems (džinus) artimus kompanjonus (šiame pasaulyje), kurie padarė atrodančiu teisingai jiems tai, kas buvo prieš juos (blogus darbus, kuriuos jie darė dabartiniame žemiškajame gyvenime ir netikėjimą Atsiskaitymu ir Prikėlimu) ir tai, kas buvo už jų (neigimą visko ateinančiame gyvenime Amžinybėje, kaip bausmės ar atlygio). Ir Žodis (t. y. kančia) pateisinamas prieš juos, kaip jis buvo pateisintas prieš tuos, kurie buvo iš ankstesniųjų džinų ir žmonių kartų, kurios mirė anksčiau jų. Tikrai jie (visi) buvo pralaimėtojai.

    41:25

Vertimas: Rowwad vertimų centras