Sura 3 Al-’Imran, ajat 191 – 192

  1. الَّذِينَ يَذْكُرُونَ اللَّهَ قِيَامًا وَقُعُودًا وَعَلَىٰ جُنُوبِهِمْ وَيَتَفَكَّرُونَ فِي خَلْقِ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ رَبَّنَا مَا خَلَقْتَ هَٰذَا بَاطِلًا سُبْحَانَكَ فَقِنَا عَذَابَ النَّارِ

    Tie, kurie prisimena Allahą (visada ir maldose) stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant savo šonų, ir giliai apmąsto dangų ir žemės sukūrimą, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, Tu nesukūrei (viso) to be priežasties, garbė Tau! (Išaukštintas esi Tu virš visko, ką jie Tau priskiria kaip partnerius). Suteik mums išsigelbėjimą nuo Ugnies kančios.

    3:191
  2. رَبَّنَا إِنَّكَ مَنْ تُدْخِلِ النَّارَ فَقَدْ أَخْزَيْتَهُ ۖ وَمَا لِلظَّالِمِينَ مِنْ أَنْصَارٍ

    Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tą, ką Tu įvedi į Ugnį, tikrai, Tu jam užtrauki gėdą ir pažeminimą. Ir niekada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neras jokių padėjėjų.

    3:192

Vertimas: Rowwad vertimų centras