Sura 3 Al-’Imran, ajat 149 – 155

  1. يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا إِنْ تُطِيعُوا الَّذِينَ كَفَرُوا يَرُدُّوكُمْ عَلَىٰ أَعْقَابِكُمْ فَتَنْقَلِبُوا خَاسِرِينَ

    O jūs, kurie tikite! Jei jūs paklusite tiems, kurie netiki, jie grąžins jus atgal jūsų įkandin, ir jūs nusigręšite (nuo Tikėjimo) kaip pralaimėtojai.

    3:149
  2. بَلِ اللَّهُ مَوْلَاكُمْ ۖ وَهُوَ خَيْرُ النَّاصِرِينَ

    Ne, Allahas yra jūsų Maula (Globėjas, Viešpats, Gelbėtojas, Saugotojas) ir Jis yra Geriausias iš padėjėjų.

    3:150
  3. سَنُلْقِي فِي قُلُوبِ الَّذِينَ كَفَرُوا الرُّعْبَ بِمَا أَشْرَكُوا بِاللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِ سُلْطَانًا ۖ وَمَأْوَاهُمُ النَّارُ ۚ وَبِئْسَ مَثْوَى الظَّالِمِينَ

    Mes įvesime baimę į širdis tų, kurie netiki, nes jie garbino kitus šalia Allaho, kam Jis nesiuntė jokio leidimo. Jų buveinė bus Ugnis ir kokia bjauri yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) buveinė.

    3:151
  4. وَلَقَدْ صَدَقَكُمُ اللَّهُ وَعْدَهُ إِذْ تَحُسُّونَهُمْ بِإِذْنِهِ ۖ حَتَّىٰ إِذَا فَشِلْتُمْ وَتَنَازَعْتُمْ فِي الْأَمْرِ وَعَصَيْتُمْ مِنْ بَعْدِ مَا أَرَاكُمْ مَا تُحِبُّونَ ۚ مِنْكُمْ مَنْ يُرِيدُ الدُّنْيَا وَمِنْكُمْ مَنْ يُرِيدُ الْآخِرَةَ ۚ ثُمَّ صَرَفَكُمْ عَنْهُمْ لِيَبْتَلِيَكُمْ ۖ وَلَقَدْ عَفَا عَنْكُمْ ۗ وَاللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَلَى الْمُؤْمِنِينَ

    Ir Allahas iš tiesų išpildė Savo Pažadą jums, kai jūs juos (savo priešus) žudėte Jo Leidimu, iki (momento, kai) jūs praradote drąsą ir pradėjote ginčytis dėl įsakymo, ir nepaklusote po to, kai Jis parodė jums (grobį) tai, ką jūs mėgstate. Tarp jūsų yra kai kurie, trokštantys šio gyvenimo ir kai kurie, trokštantys Amžinybės. Tada Jis privertė jus bėgti nuo jų (jūsų priešų), kad Jis galėtų jus išbandyti. Bet iš tiesų, Jis atleido jums, ir Allahas yra Maloningiausias tikintiesiems.

    3:152
  5. إِذْ تُصْعِدُونَ وَلَا تَلْوُونَ عَلَىٰ أَحَدٍ وَالرَّسُولُ يَدْعُوكُمْ فِي أُخْرَاكُمْ فَأَثَابَكُمْ غَمًّا بِغَمٍّ لِكَيْلَا تَحْزَنُوا عَلَىٰ مَا فَاتَكُمْ وَلَا مَا أَصَابَكُمْ ۗ وَاللَّهُ خَبِيرٌ بِمَا تَعْمَلُونَ

    (Ir atminkite) kai jūs sprukote (baisiai), nė į nieką nepažvelgdami, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) buvo jūsų užnugaryje, kviesdamas jus atgal. Taip Allahas suteikė jums vieną nelaimę po kitos, atsilygindamas, kad pamokytų jus nesielvartauti dėl to, kas pabėgo nuo jūsų, nei dėl to, kas ištiko jus. Ir Allahas yra Gerai Suvokiantis viską, ką jūs darote.

    3:153
  6. ثُمَّ أَنْزَلَ عَلَيْكُمْ مِنْ بَعْدِ الْغَمِّ أَمَنَةً نُعَاسًا يَغْشَىٰ طَائِفَةً مِنْكُمْ ۖ وَطَائِفَةٌ قَدْ أَهَمَّتْهُمْ أَنْفُسُهُمْ يَظُنُّونَ بِاللَّهِ غَيْرَ الْحَقِّ ظَنَّ الْجَاهِلِيَّةِ ۖ يَقُولُونَ هَلْ لَنَا مِنَ الْأَمْرِ مِنْ شَيْءٍ ۗ قُلْ إِنَّ الْأَمْرَ كُلَّهُ لِلَّهِ ۗ يُخْفُونَ فِي أَنْفُسِهِمْ مَا لَا يُبْدُونَ لَكَ ۖ يَقُولُونَ لَوْ كَانَ لَنَا مِنَ الْأَمْرِ شَيْءٌ مَا قُتِلْنَا هَاهُنَا ۗ قُلْ لَوْ كُنْتُمْ فِي بُيُوتِكُمْ لَبَرَزَ الَّذِينَ كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقَتْلُ إِلَىٰ مَضَاجِعِهِمْ ۖ وَلِيَبْتَلِيَ اللَّهُ مَا فِي صُدُورِكُمْ وَلِيُمَحِّصَ مَا فِي قُلُوبِكُمْ ۗ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِذَاتِ الصُّدُورِ

    Tada po nelaimės, Jis siuntė jums ramybę ir saugumą. Snaudulys apėmė dalį jūsų, kol kita dalis galvojo apie save (kaip apsaugoti save, neatsižvelgdami į kitus ir Pranašą ﷺ) ir blogai galvojo apie Allahą – neišmanantis mąstymas. Jie sakė: „Ar mes dalyvaujame šiame reikale?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, šis reikalas priklauso absoliučiai Allahui.“ Jie slepia savyje tai, ką nedrįsta tau atskleisti, sakydami: „Jei mes būtume ką nors darę šiame reikale, niekas iš mūsų čia nebūtų buvęs nužudytas.“ Sakyk: „Net jei jūs būtumėte pasilikę savo namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta, be abejonės būtų išėję į savo mirties vietą.“ Tam, kad Allahas išbandytų tai, kas yra jūsų krūtinėse, ir apvalytų tai, kas buvo jūsų širdyse (nuodėmes). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (jūsų) krūtinėse.

    3:154
  7. إِنَّ الَّذِينَ تَوَلَّوْا مِنْكُمْ يَوْمَ الْتَقَى الْجَمْعَانِ إِنَّمَا اسْتَزَلَّهُمُ الشَّيْطَانُ بِبَعْضِ مَا كَسَبُوا ۖ وَلَقَدْ عَفَا اللَّهُ عَنْهُمْ ۗ إِنَّ اللَّهَ غَفُورٌ حَلِيمٌ

    Tie iš jūsų, kurie nusigręžė tą dieną, kai dvi kariuomenės susitiko (t. y. Uhud mūšyje), - tai Šaitan (Šėtonas), kuris privertė juos nusigręžti (pabėgti iš mūšio lauko) dėl kai ko (nuodėmių), ką jie buvo įgiję. Tačiau Allahas iš tiesų atleido jiems. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.

    3:155

Vertimas: Rowwad vertimų centras