Sura 32 As-Sadždah, ajat 15 – 17

1. إِنَّمَا يُؤْمِنُ بِآيَاتِنَا الَّذِينَ إِذَا ذُكِّرُوا بِهَا خَرُّوا سُجَّدًا وَسَبَّحُوا بِحَمْدِ رَبِّهِمْ وَهُمْ لَا يَسْتَكْبِرُونَ ۩

   Tik tie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), kurie, kai jiems primenama, griūva kniūbsčiomis ir garbina savo Viešapties Šlovę, ir jie nėra išdidūs.

   32:15

2. تَتَجَافَىٰ جُنُوبُهُمْ عَنِ الْمَضَاجِعِ يَدْعُونَ رَبَّهُمْ خَوْفًا وَطَمَعًا وَمِمَّا رَزَقْنَاهُمْ يُنْفِقُونَ

   Jų šonai apleidžia jų lovas, šaukdamiesi savo Viešpaties iš išgąsčio ir vilties, ir jie leidžia (labdarai vardan Allaho) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

   32:16

3. فَلَا تَعْلَمُ نَفْسٌ مَا أُخْفِيَ لَهُمْ مِنْ قُرَّةِ أَعْيُنٍ جَزَاءً بِمَا كَانُوا يَعْمَلُونَ

   Joks asmuo nežino, kas yra paslėpta jiems iš džiaugsmo kaip atlygis už tai, ką jie darydavo.

   32:17

Vertimas: Rowwad vertimų centras