Sura 2 Al-Bakara, ajat 97 – 103
-
قُلْ مَنْ كَانَ عَدُوًّا لِجِبْرِيلَ فَإِنَّهُ نَزَّلَهُ عَلَىٰ قَلْبِكَ بِإِذْنِ اللَّهِ مُصَدِّقًا لِمَا بَيْنَ يَدَيْهِ وَهُدًى وَبُشْرَىٰ لِلْمُؤْمِنِينَ
Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas bebūtų Džibrilio (Gabrielio) priešas (lai miršta savo įtūžyje), nes iš tiesų, Allaho leidimu jis apreiškė jį (šį Koraną) į tavo širdį, patvirtinantį tai, kas atėjo iki jo [t. y. Tauratą <inline-comment brackets="round">Torą</inline-comment> ir Indžylį <inline-comment brackets="round">Evangeliją</inline-comment>], ir (duodantį) teisingą vedimą bei gerą žinią tikintiesiems.
2:97 -
مَنْ كَانَ عَدُوًّا لِلَّهِ وَمَلَائِكَتِهِ وَرُسُلِهِ وَجِبْرِيلَ وَمِيكَالَ فَإِنَّ اللَّهَ عَدُوٌّ لِلْكَافِرِينَ
„Kas bebūtų priešas Allahui, Jo angelams, Jo Pasiuntiniams, Džibriliui (Gabrieliui) ir Mikaylui (Mikaeliui), tada iš tiesų Allhas yra priešas netikintiesiems.“
2:98 -
وَلَقَدْ أَنْزَلْنَا إِلَيْكَ آيَاتٍ بَيِّنَاتٍ ۖ وَمَا يَكْفُرُ بِهَا إِلَّا الْفَاسِقُونَ
Ir iš tiesų Mes atskleidėme jums akivaizdžius Ajat (šias Korano eilutes, smulkiai informuojančias apie judėjus ir jų slaptus norus ir t. t.), ir nepatikėjo jais tik Fasikūn (tie, kurie priešinasi Allaho įsakymui).
2:99 -
أَوَكُلَّمَا عَاهَدُوا عَهْدًا نَبَذَهُ فَرِيقٌ مِنْهُمْ ۚ بَلْ أَكْثَرُهُمْ لَا يُؤْمِنُونَ
Argi nėra (tas atvejis), kad kaskart, kai jie sudaro sandorį, dalis jų tai atmeta? Ne! (Tiesa yra ta, jog) dauguma jų netiki.
2:100 -
وَلَمَّا جَاءَهُمْ رَسُولٌ مِنْ عِنْدِ اللَّهِ مُصَدِّقٌ لِمَا مَعَهُمْ نَبَذَ فَرِيقٌ مِنَ الَّذِينَ أُوتُوا الْكِتَابَ كِتَابَ اللَّهِ وَرَاءَ ظُهُورِهِمْ كَأَنَّهُمْ لَا يَعْلَمُونَ
Ir kai pas juos atėjo Pasiuntinys nuo Allaho (t. y. Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas buvo pas juos, dalis tų, kuriems buvo suteiktas Raštas, numetė Allaho Knygą sau už nugarų lyg jie būtų nežinoję!
2:101 -
وَاتَّبَعُوا مَا تَتْلُو الشَّيَاطِينُ عَلَىٰ مُلْكِ سُلَيْمَانَ ۖ وَمَا كَفَرَ سُلَيْمَانُ وَلَٰكِنَّ الشَّيَاطِينَ كَفَرُوا يُعَلِّمُونَ النَّاسَ السِّحْرَ وَمَا أُنْزِلَ عَلَى الْمَلَكَيْنِ بِبَابِلَ هَارُوتَ وَمَارُوتَ ۚ وَمَا يُعَلِّمَانِ مِنْ أَحَدٍ حَتَّىٰ يَقُولَا إِنَّمَا نَحْنُ فِتْنَةٌ فَلَا تَكْفُرْ ۖ فَيَتَعَلَّمُونَ مِنْهُمَا مَا يُفَرِّقُونَ بِهِ بَيْنَ الْمَرْءِ وَزَوْجِهِ ۚ وَمَا هُمْ بِضَارِّينَ بِهِ مِنْ أَحَدٍ إِلَّا بِإِذْنِ اللَّهِ ۚ وَيَتَعَلَّمُونَ مَا يَضُرُّهُمْ وَلَا يَنْفَعُهُمْ ۚ وَلَقَدْ عَلِمُوا لَمَنِ اشْتَرَاهُ مَا لَهُ فِي الْآخِرَةِ مِنْ خَلَاقٍ ۚ وَلَبِئْسَ مَا شَرَوْا بِهِ أَنْفُسَهُمْ ۚ لَوْ كَانُوا يَعْلَمُونَ
Jie sekė tuo, ką Šajatin (šėtonai) paskelbė (klaidingai, per magiją) Suleimano (Saliamono) laikais. Suleimanas (Saliamonas) neišėjo iš tikėjimo, bet Šajatin (šėtonai) išėjo iš tikėjimo, mokydami žmones burtų ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelam, Harūtui ir Marūtui. Bet nė vienas iš dviejų (angelų) nemokė nė vieno (tokių dalykų), nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kuo sukelia vyro ir jo žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus Allaho leidimu. Ir jie išmoksta tai, kas kenkia jiems ir nenuoda jiems naudos. Ir iš tiesų, jie žinojo, kad šito (burtų) pirkėjas neturės vietos Amžinybėje. Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.
2:102 -
وَلَوْ أَنَّهُمْ آمَنُوا وَاتَّقَوْا لَمَثُوبَةٌ مِنْ عِنْدِ اللَّهِ خَيْرٌ ۖ لَوْ كَانُوا يَعْلَمُونَ
O jei jie būtų patikėję ir saugoję save nuo blogio ir vykdę savo pareigą Allahui, daug geresnis būtų atlyginimas iš jų Viešpaties, jei jie būtų žinoję!
2:103
Vertimas: Rowwad vertimų centras