Sura 2 Al-Bakara, ajat 243 – 254

  1. أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِينَ خَرَجُوا مِنْ دِيَارِهِمْ وَهُمْ أُلُوفٌ حَذَرَ الْمَوْتِ فَقَالَ لَهُمُ اللَّهُ مُوتُوا ثُمَّ أَحْيَاهُمْ ۚ إِنَّ اللَّهَ لَذُو فَضْلٍ عَلَى النَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَشْكُرُونَ

    Ar tu (Muchammedai ﷺ ) negalvojai apie tuos, kurie paliko savo namus tūkstančiais, bijodami mirties? Allahas sakė jiems: „Mirkite.“ O tada Jis grąžino juos į gyvenimą. Iš tiesų, Allahas kupinas dosnumo žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi.

    2:243
  2. وَقَاتِلُوا فِي سَبِيلِ اللَّهِ وَاعْلَمُوا أَنَّ اللَّهَ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

    Ir kovokite Allaho kelyje ir žinokite, kad Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

    2:244
  3. مَنْ ذَا الَّذِي يُقْرِضُ اللَّهَ قَرْضًا حَسَنًا فَيُضَاعِفَهُ لَهُ أَضْعَافًا كَثِيرَةً ۚ وَاللَّهُ يَقْبِضُ وَيَبْسُطُ وَإِلَيْهِ تُرْجَعُونَ

    Kas suteiks Allahui didelę paskolą tam, kad Jis ją daug kartų padaugintų? Ir tai yra Allahas, kuris sumažina arba padidina (jūsų išlaikymą), ir pas Jį jūs sugrįšite.

    2:245
  4. أَلَمْ تَرَ إِلَى الْمَلَإِ مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ مِنْ بَعْدِ مُوسَىٰ إِذْ قَالُوا لِنَبِيٍّ لَهُمُ ابْعَثْ لَنَا مَلِكًا نُقَاتِلْ فِي سَبِيلِ اللَّهِ ۖ قَالَ هَلْ عَسَيْتُمْ إِنْ كُتِبَ عَلَيْكُمُ الْقِتَالُ أَلَّا تُقَاتِلُوا ۖ قَالُوا وَمَا لَنَا أَلَّا نُقَاتِلَ فِي سَبِيلِ اللَّهِ وَقَدْ أُخْرِجْنَا مِنْ دِيَارِنَا وَأَبْنَائِنَا ۖ فَلَمَّا كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقِتَالُ تَوَلَّوْا إِلَّا قَلِيلًا مِنْهُمْ ۗ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالظَّالِمِينَ

    Ar jūs nepagalvojote apie Israilio (Izrealio) vaikų grupę po Mūsos (Mozės) laikotarpio? Kai jie sakė savo Pranašui: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Allaho.“ Jis tarė: „Ar jūs susilaikytumėte nuo kovojimo, jei kova jums būtų įsakyta?“ Jie sakė: „Kodėl mes turėtume nekovoti vardan Allaho, jei buvome išvaryti iš savo namų bei mūsų vaikai (šeimos buvo paimtos į nelaisvę)?“ Tačiau kai kova buvo jiems įsakyta, jie nusigręžė visi, išskyrus kelis iš jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

    2:246
  5. وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ اللَّهَ قَدْ بَعَثَ لَكُمْ طَالُوتَ مَلِكًا ۚ قَالُوا أَنَّىٰ يَكُونُ لَهُ الْمُلْكُ عَلَيْنَا وَنَحْنُ أَحَقُّ بِالْمُلْكِ مِنْهُ وَلَمْ يُؤْتَ سَعَةً مِنَ الْمَالِ ۚ قَالَ إِنَّ اللَّهَ اصْطَفَاهُ عَلَيْكُمْ وَزَادَهُ بَسْطَةً فِي الْعِلْمِ وَالْجِسْمِ ۖ وَاللَّهُ يُؤْتِي مُلْكَهُ مَنْ يَشَاءُ ۚ وَاللَّهُ وَاسِعٌ عَلِيمٌ

    Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų Allahas paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums.“ Jie sakė: „Kaip jis gali būti karaliumi mums, jei mes tinkamesni karalystei, ir jam nebuvo duota jokio turto.“ Jis tarė: „Iš tiesų, Allahas parinko jį jums ir padidino gausiai jo žinias ir stotą. Ir Allahas suteikia Savo karalystę tam, kam nori. Ir Allahas yra Visa Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“

    2:247
  6. وَقَالَ لَهُمْ نَبِيُّهُمْ إِنَّ آيَةَ مُلْكِهِ أَنْ يَأْتِيَكُمُ التَّابُوتُ فِيهِ سَكِينَةٌ مِنْ رَبِّكُمْ وَبَقِيَّةٌ مِمَّا تَرَكَ آلُ مُوسَىٰ وَآلُ هَارُونَ تَحْمِلُهُ الْمَلَائِكَةُ ۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَآيَةً لَكُمْ إِنْ كُنْتُمْ مُؤْمِنِينَ

    Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų, Jo karalystės ženklai yra tai, kad atsidurs pas jus angelų nešama At-Tabūt (medinė dėžė), kurioje yra Sakina (taika ir nusiraminimas) iš jūsų Viešpaties ir likutis to, ką Mūsa (Mozė) ir Harūnas (Aronas) paliko po savęs. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jūs tikrai tikintieji.

    2:248
  7. فَلَمَّا فَصَلَ طَالُوتُ بِالْجُنُودِ قَالَ إِنَّ اللَّهَ مُبْتَلِيكُمْ بِنَهَرٍ فَمَنْ شَرِبَ مِنْهُ فَلَيْسَ مِنِّي وَمَنْ لَمْ يَطْعَمْهُ فَإِنَّهُ مِنِّي إِلَّا مَنِ اغْتَرَفَ غُرْفَةً بِيَدِهِ ۚ فَشَرِبُوا مِنْهُ إِلَّا قَلِيلًا مِنْهُمْ ۚ فَلَمَّا جَاوَزَهُ هُوَ وَالَّذِينَ آمَنُوا مَعَهُ قَالُوا لَا طَاقَةَ لَنَا الْيَوْمَ بِجَالُوتَ وَجُنُودِهِ ۚ قَالَ الَّذِينَ يَظُنُّونَ أَنَّهُمْ مُلَاقُو اللَّهِ كَمْ مِنْ فِئَةٍ قَلِيلَةٍ غَلَبَتْ فِئَةً كَثِيرَةً بِإِذْنِ اللَّهِ ۗ وَاللَّهُ مَعَ الصَّابِرِينَ

    Ir kai Talūtas (Saulius) išsirikiavo su armija, tarė: „Iš tiesų, Allahas išbandys jus upe. Taigi kas gers iš jos, tas nėra su manimi, o kas neragaus jos – tas su manimi, išskyrus tą, kuris gers iš saujos.“ Tačiau jie gėrė iš jos, išskyrus kelis iš jų. Taigi, kai jis ir tie, kurie tikėjo, perėjo ją (upę), jie tarė: „Mes neturime galios šią dieną prieš Džalūtą (Galiotą) ir jo kariuomenę.“ Tačiau tie, kurie buvo tikri, kad jie sutiks Allahą, sakė: „Kaip dažnai maža grupė Allaho Leidimu nugali galingą grupę?“ Ir Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).

    2:249
  8. وَلَمَّا بَرَزُوا لِجَالُوتَ وَجُنُودِهِ قَالُوا رَبَّنَا أَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًا وَثَبِّتْ أَقْدَامَنَا وَانْصُرْنَا عَلَى الْقَوْمِ الْكَافِرِينَ

    Ir kai jie žengė į priekį susitikti su Džalūtu (Galiotu) ir jo kariuomene, jie šaukėsi: „Mūsų Viešpatie, apiberk mus kantrybe ir įtaisyk tvirtai mūsų kojas ir padaryk mus pergalingais prieš netikinčiuosius žmones.“

    2:250
  9. فَهَزَمُوهُمْ بِإِذْنِ اللَّهِ وَقَتَلَ دَاوُودُ جَالُوتَ وَآتَاهُ اللَّهُ الْمُلْكَ وَالْحِكْمَةَ وَعَلَّمَهُ مِمَّا يَشَاءُ ۗ وَلَوْلَا دَفْعُ اللَّهِ النَّاسَ بَعْضَهُمْ بِبَعْضٍ لَفَسَدَتِ الْأَرْضُ وَلَٰكِنَّ اللَّهَ ذُو فَضْلٍ عَلَى الْعَالَمِينَ

    Taigi Allaho Leidimu jie sutriuškino juos ir Davūdas (Deividas) nužudė Džalūtą (Galiotą), ir Allahas suteikė jam [Davūdui <inline-comment brackets="round">Deividui</inline-comment>] karalystę [po Talūto <inline-comment brackets="round">Sauliaus</inline-comment> ir Samuelio mirties], ir Al-Hikma (Pranašavimą), ir išmokė jį to, ko Jis norėjo. Ir jei Allahas nekontroliuotų vienos grupės žmonių kita grupe, žemėje tikrai būtų daug piktadarybių. Bet Allahas yra kupinas dosnumo Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).

    2:251
  10. تِلْكَ آيَاتُ اللَّهِ نَتْلُوهَا عَلَيْكَ بِالْحَقِّ ۚ وَإِنَّكَ لَمِنَ الْمُرْسَلِينَ

    Tai yra Allaho eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) su tiesa, tu esi vienas iš (Allaho) Pasiuntinių.

    2:252
  11. تِلْكَ الرُّسُلُ فَضَّلْنَا بَعْضَهُمْ عَلَىٰ بَعْضٍ ۘ مِنْهُمْ مَنْ كَلَّمَ اللَّهُ ۖ وَرَفَعَ بَعْضَهُمْ دَرَجَاتٍ ۚ وَآتَيْنَا عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ الْبَيِّنَاتِ وَأَيَّدْنَاهُ بِرُوحِ الْقُدُسِ ۗ وَلَوْ شَاءَ اللَّهُ مَا اقْتَتَلَ الَّذِينَ مِنْ بَعْدِهِمْ مِنْ بَعْدِ مَا جَاءَتْهُمُ الْبَيِّنَاتُ وَلَٰكِنِ اخْتَلَفُوا فَمِنْهُمْ مَنْ آمَنَ وَمِنْهُمْ مَنْ كَفَرَ ۚ وَلَوْ شَاءَ اللَّهُ مَا اقْتَتَلُوا وَلَٰكِنَّ اللَّهَ يَفْعَلُ مَا يُرِيدُ

    Tie Pasiuntiniai! Mes išaukšitnome kai kuriuos iš jų labiau nei kitus. Kai kuriems iš jų Allahas kalbėjo (tiesiogiai). Kitus Jis pagerbė. Ir Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus bei įkalčius, bei parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibriliu <inline-comment brackets="round">Gabrieliu</inline-comment>]. Jei Allahas būtų norėjęs, vėlesnės kartos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, kai joms atėjo aiškios Allaho eilutės, bet jos nesutarė – vienos iš jų patikėjo, o kitos – netikėjo. Jei Allahas būtų norėjęs, jos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, tačiau Allahas daro tai, ką Jis nori.

    2:253
  12. يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا أَنْفِقُوا مِمَّا رَزَقْنَاكُمْ مِنْ قَبْلِ أَنْ يَأْتِيَ يَوْمٌ لَا بَيْعٌ فِيهِ وَلَا خُلَّةٌ وَلَا شَفَاعَةٌ ۗ وَالْكَافِرُونَ هُمُ الظَّالِمُونَ

    O jūs, kurie tikite! Leiskite (labdarai) tai, ką Mes jums suteikėme, iki ateis Diena, kai nebeliks jokių derybų, nei draugysčių, nei užtarimų. Ir netikintieji yra Zalimūn (nusidėjėliai).

    2:254

Vertimas: Rowwad vertimų centras