Sura 2 Al-Bakara, ajat 130 – 141

  1. وَمَنْ يَرْغَبُ عَنْ مِلَّةِ إِبْرَاهِيمَ إِلَّا مَنْ سَفِهَ نَفْسَهُ ۚ وَلَقَدِ اصْطَفَيْنَاهُ فِي الدُّنْيَا ۖ وَإِنَّهُ فِي الْآخِرَةِ لَمِنَ الصَّالِحِينَ

    Ir kas nusigręžia nuo Ibrahimo (Abraomo) tikėjimo (t. y. islamiškojo monoteizmo), jei ne tas, kuris apkvailina save patį? Tikrai, Mes išrinkome jį šiame gyvenime ir, iš tiesų, Amžinybėje jis bus tarp teisingųjų.

    2:130
  2. إِذْ قَالَ لَهُ رَبُّهُ أَسْلِمْ ۖ قَالَ أَسْلَمْتُ لِرَبِّ الْعَالَمِينَ

    Kai jo Viešpats tarė jam: „Paklusk (t. y. būk musulmonu)!” Jis atsakė: „Aš paklusau (kaip musulmonas) Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.“

    2:131
  3. وَوَصَّىٰ بِهَا إِبْرَاهِيمُ بَنِيهِ وَيَعْقُوبُ يَا بَنِيَّ إِنَّ اللَّهَ اصْطَفَىٰ لَكُمُ الدِّينَ فَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنْتُمْ مُسْلِمُونَ

    Ir tai (paklusimą Allahui) įsakė savo sūnums Ibrahimas (Abraomas) ir Jakūbas (Jokūbas), (sakydami): „Mano sūnūs, Allahas parinko jums (tikrąjį) tikėjimą, taigi nemirkite niekaip kitaip, tik islamo tikėjime (kaip musulmonai – islamiškajame monoteizme).“

    2:132
  4. أَمْ كُنْتُمْ شُهَدَاءَ إِذْ حَضَرَ يَعْقُوبَ الْمَوْتُ إِذْ قَالَ لِبَنِيهِ مَا تَعْبُدُونَ مِنْ بَعْدِي قَالُوا نَعْبُدُ إِلَٰهَكَ وَإِلَٰهَ آبَائِكَ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ إِلَٰهًا وَاحِدًا وَنَحْنُ لَهُ مُسْلِمُونَ

    Arba buvote jūs liudytojai, kai mirtis pasiekė Jakūbą (Jokūbą)? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Ilah (Dievą – Allahą), mūsų tėvų – Ibrahimo (Abraomo), Ismailio (Izmaelio), Ishako (Izaoko) Ilah (Dievą), Vieną Ilah (Dievą) ir Jam mes paklusime (islame).“

    2:133
  5. تِلْكَ أُمَّةٌ قَدْ خَلَتْ ۖ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَلَكُمْ مَا كَسَبْتُمْ ۖ وَلَا تُسْأَلُونَ عَمَّا كَانُوا يَعْمَلُونَ

    Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.

    2:134
  6. وَقَالُوا كُونُوا هُودًا أَوْ نَصَارَىٰ تَهْتَدُوا ۗ قُلْ بَلْ مِلَّةَ إِبْرَاهِيمَ حَنِيفًا ۖ وَمَا كَانَ مِنَ الْمُشْرِكِينَ

    Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho <inline-comment brackets="round">Vienintelio</inline-comment> garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“

    2:135
  7. قُولُوا آمَنَّا بِاللَّهِ وَمَا أُنْزِلَ إِلَيْنَا وَمَا أُنْزِلَ إِلَىٰ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ وَالْأَسْبَاطِ وَمَا أُوتِيَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَا أُوتِيَ النَّبِيُّونَ مِنْ رَبِّهِمْ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍ مِنْهُمْ وَنَحْنُ لَهُ مُسْلِمُونَ

    Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo <inline-comment brackets="round">Jokūbo</inline-comment> sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“

    2:136
  8. فَإِنْ آمَنُوا بِمِثْلِ مَا آمَنْتُمْ بِهِ فَقَدِ اهْتَدَوْا ۖ وَإِنْ تَوَلَّوْا فَإِنَّمَا هُمْ فِي شِقَاقٍ ۖ فَسَيَكْفِيكَهُمُ اللَّهُ ۚ وَهُوَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ

    Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

    2:137
  9. صِبْغَةَ اللَّهِ ۖ وَمَنْ أَحْسَنُ مِنَ اللَّهِ صِبْغَةً ۖ وَنَحْنُ لَهُ عَابِدُونَ

    [Mūsų Sibgha <inline-comment brackets="round">tikėjimas</inline-comment> yra] Allaho Sibgha (tikėjimas) ir kuris Sibgha (tikėjimas) gali būti geresnis nei Allaho? Ir mes esame Jo garbintojai.

    2:138
  10. قُلْ أَتُحَاجُّونَنَا فِي اللَّهِ وَهُوَ رَبُّنَا وَرَبُّكُمْ وَلَنَا أَعْمَالُنَا وَلَكُمْ أَعْمَالُكُمْ وَنَحْنُ لَهُ مُخْلِصُونَ

    Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu <inline-comment brackets="round">t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams</inline-comment>].“

    2:139
  11. أَمْ تَقُولُونَ إِنَّ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ وَإِسْحَاقَ وَيَعْقُوبَ وَالْأَسْبَاطَ كَانُوا هُودًا أَوْ نَصَارَىٰ ۗ قُلْ أَأَنْتُمْ أَعْلَمُ أَمِ اللَّهُ ۗ وَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّنْ كَتَمَ شَهَادَةً عِنْدَهُ مِنَ اللَّهِ ۗ وَمَا اللَّهُ بِغَافِلٍ عَمَّا تَعْمَلُونَ

    Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo <inline-comment brackets="round">Jokūbo</inline-comment> sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose <inline-comment brackets="round">žr. aja 7:157</inline-comment>], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

    2:140
  12. تِلْكَ أُمَّةٌ قَدْ خَلَتْ ۖ لَهَا مَا كَسَبَتْ وَلَكُمْ مَا كَسَبْتُمْ ۖ وَلَا تُسْأَلُونَ عَمَّا كَانُوا يَعْمَلُونَ

    Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.

    2:141

Vertimas: Rowwad vertimų centras