Sura 2 Al-Bakara, ajat 124 – 127

  1. وَإِذِ ابْتَلَىٰ إِبْرَاهِيمَ رَبُّهُ بِكَلِمَاتٍ فَأَتَمَّهُنَّ ۖ قَالَ إِنِّي جَاعِلُكَ لِلنَّاسِ إِمَامًا ۖ قَالَ وَمِنْ ذُرِّيَّتِي ۖ قَالَ لَا يَنَالُ عَهْدِي الظَّالِمِينَ

    Ir (atminkite), kai Ibrahimo (Abraomo) Viešpats [t. y. Allahas] išbandė jį (tam tikrais) Įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Jis (Allahas) tarė (jam): „Iš tiesų, Aš ketinu paskirti tave Imam (vedliu) žmonijai (kad jie sektų tavimi).“ [Ibrahimas] paklausė: „Ir iš mano palikuonių tarpo (paskirti vedliais)?“ (Allahas) tarė: „Mano Pažadas (dėl Pranašavimo) neapima Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“

    2:124

  2. وَإِذْ جَعَلْنَا الْبَيْتَ مَثَابَةً لِلنَّاسِ وَأَمْنًا وَاتَّخِذُوا مِنْ مَقَامِ إِبْرَاهِيمَ مُصَلًّى ۖ وَعَهِدْنَا إِلَىٰ إِبْرَاهِيمَ وَإِسْمَاعِيلَ أَنْ طَهِّرَا بَيْتِيَ لِلطَّائِفِينَ وَالْعَاكِفِينَ وَالرُّكَّعِ السُّجُودِ

    Ir (atminkite), kai Mes padarėme Namą (Kaabą Mekkoje) lankoma vieta žmonijai ir saugia vieta. Ir naudokite jūs (žmonės) Ibrahimo (Abraomo) Makam (vietą) [arba akmenį ant kurio Ibrahimas <inline-comment brackets="round">Abraomas</inline-comment> stovėjo, kai jis statė Kaabą] maldos vieta. Ir Mes įsakėme Ibrahimui (Abraomui) ir Ismailui (Izmaeliui) apvalyti Mano Namą (Kaabą Mekkoje) tiems, kurie suka ratus (Tavaf) aplink ją, arba pasilieka (Itikaf), arba lenkiasi, arba puola kniūbsčiomis (maldos metu).

    2:125

  3. وَإِذْ قَالَ إِبْرَاهِيمُ رَبِّ اجْعَلْ هَٰذَا بَلَدًا آمِنًا وَارْزُقْ أَهْلَهُ مِنَ الثَّمَرَاتِ مَنْ آمَنَ مِنْهُمْ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ ۖ قَالَ وَمَنْ كَفَرَ فَأُمَتِّعُهُ قَلِيلًا ثُمَّ أَضْطَرُّهُ إِلَىٰ عَذَابِ النَّارِ ۖ وَبِئْسَ الْمَصِيرُ

    Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą (Mekką) saugia vieta ir suteik jos gyventojams vaisių, tiems iš jų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną.“ Jis (Allahas) atsakė: „O tiems, kurie netiki, Aš paliksiu jį pasitenkinime kuriam laikui, paskui Aš priversiu jį kankintis Ugnyje ir iš tiesų blogiausias tai tikslas!”

    2:126

  4. وَإِذْ يَرْفَعُ إِبْرَاهِيمُ الْقَوَاعِدَ مِنَ الْبَيْتِ وَإِسْمَاعِيلُ رَبَّنَا تَقَبَّلْ مِنَّا ۖ إِنَّكَ أَنْتَ السَّمِيعُ الْعَلِيمُ

    Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) ir (jo sūnus) Ismailis (Izmaelis) kėlė Namo (Kaabos Mekkoje) pamatus, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, priimk (šį tarnavimą) iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

    2:127

Vertimas: Rowwad vertimų centras