Sura 2 Al-Bakara, ajat 113 – 121
-
وَقَالَتِ الْيَهُودُ لَيْسَتِ النَّصَارَىٰ عَلَىٰ شَيْءٍ وَقَالَتِ النَّصَارَىٰ لَيْسَتِ الْيَهُودُ عَلَىٰ شَيْءٍ وَهُمْ يَتْلُونَ الْكِتَابَ ۗ كَذَٰلِكَ قَالَ الَّذِينَ لَا يَعْلَمُونَ مِثْلَ قَوْلِهِمْ ۚ فَاللَّهُ يَحْكُمُ بَيْنَهُمْ يَوْمَ الْقِيَامَةِ فِيمَا كَانُوا فِيهِ يَخْتَلِفُونَ
Judėjai sako, kad krikščionys niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), ir krikščionys sako, kad judėjai niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), nors jie visi recituoja Raštą. Panašius į jų žodžius sakė ir tie (pagonys), kurie neišmano. Allahas spręs tarp tų, kurie nesutaria Prikėlimo Dieną.
2:113 -
وَمَنْ أَظْلَمُ مِمَّنْ مَنَعَ مَسَاجِدَ اللَّهِ أَنْ يُذْكَرَ فِيهَا اسْمُهُ وَسَعَىٰ فِي خَرَابِهَا ۚ أُولَٰئِكَ مَا كَانَ لَهُمْ أَنْ يَدْخُلُوهَا إِلَّا خَائِفِينَ ۚ لَهُمْ فِي الدُّنْيَا خِزْيٌ وَلَهُمْ فِي الْآخِرَةِ عَذَابٌ عَظِيمٌ
Ir kas yra neteisesni, nei tie, kurie uždraudė Allaho Vardo garbinimą ir dažną minėjimą (t. y. maldas, maldavimus ir t. t.) Allaho mečetėse ir siekia sunaikinti? Nederėjo tokiems įžengti į jas (Allaho mečetes), išskyrus iš baimės. Jiems – nemalonė šiame gyvenime ir jie patirs didžiulę kančią Amžinybėje.
2:114 -
وَلِلَّهِ الْمَشْرِقُ وَالْمَغْرِبُ ۚ فَأَيْنَمَا تُوَلُّوا فَثَمَّ وَجْهُ اللَّهِ ۚ إِنَّ اللَّهَ وَاسِعٌ عَلِيمٌ
Ir Allahui priklauso rytai ir vakarai, taigi kur besigręšite, ten – Allaho Veidas (ir Jis yra Aukštai, virš Savo Sosto). Be abejo, Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.
2:115 -
وَقَالُوا اتَّخَذَ اللَّهُ وَلَدًا ۗ سُبْحَانَهُ ۖ بَلْ لَهُ مَا فِي السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ كُلٌّ لَهُ قَانِتُونَ
Ir jie (judėjai, krikščionys ir pagonys) sako: „Allahas turi sūnų (vaikus arba palikuonis). Šlovė Jam (Išaukštintas Jis virš visko, ką Jam priskiria). Ne, Jam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje, ir visi paklusniai pasiduoda Jam (garbinime).
2:116 -
بَدِيعُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ وَإِذَا قَضَىٰ أَمْرًا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُ كُنْ فَيَكُونُ
(Jis yra) Dangų ir žemės Kūrėjas. Kai Jis nusprendžia dėl ko nors, Jis tepasako: „Būk!” - ir jis yra.
2:117 -
وَقَالَ الَّذِينَ لَا يَعْلَمُونَ لَوْلَا يُكَلِّمُنَا اللَّهُ أَوْ تَأْتِينَا آيَةٌ ۗ كَذَٰلِكَ قَالَ الَّذِينَ مِنْ قَبْلِهِمْ مِثْلَ قَوْلِهِمْ ۘ تَشَابَهَتْ قُلُوبُهُمْ ۗ قَدْ بَيَّنَّا الْآيَاتِ لِقَوْمٍ يُوقِنُونَ
O tie, kurie neišmano, sako: „Kodėl Allahas nekalba su mumis (akis į akį) arba kodėl mums nepasirodo ženklas?“ Taip sakė žmonės iki jų, panašios reikšmės žodžius. Jų širdys vienodos. Mes tikrai paruošėme aiškius ženklus žmonėms, kurie tvirtai tiki.
2:118 -
إِنَّا أَرْسَلْنَاكَ بِالْحَقِّ بَشِيرًا وَنَذِيرًا ۖ وَلَا تُسْأَلُ عَنْ أَصْحَابِ الْجَحِيمِ
Iš tiesų, Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ ) su tiesa (islamu), geros žinios nešėją (tiems, kurie tiki tuo, ką tu atnešei, kad jie įžengs į Rojų) ir perspėtoją (tiems, kurie netiki tuo, ką tų atnešei, kad jie pateks į Pragaro Ugnį). Ir tu nebūsi klausinėjamas apie liepsnojančios Ugnies gyventojus.
2:119 -
وَلَنْ تَرْضَىٰ عَنْكَ الْيَهُودُ وَلَا النَّصَارَىٰ حَتَّىٰ تَتَّبِعَ مِلَّتَهُمْ ۗ قُلْ إِنَّ هُدَى اللَّهِ هُوَ الْهُدَىٰ ۗ وَلَئِنِ اتَّبَعْتَ أَهْوَاءَهُمْ بَعْدَ الَّذِي جَاءَكَ مِنَ الْعِلْمِ ۙ مَا لَكَ مِنَ اللَّهِ مِنْ وَلِيٍّ وَلَا نَصِيرٍ
Niekada nei judėjai, nei krikščionys nebus patenkinti tavimi (Muchammedai ﷺ ), kol tu nepaseksi jų tikėjimu. Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas (t. y. islamiškasis monoteizmas) - tai (vienintelis) Teisingas Vedimas.“ Ir jei tu (Muchammedai ﷺ), sektum jų (judėjų ir krikščionių) norais po to, ką gavai iš Žinojimo (t. y. Koraną), neturėtum prieš Allahą nei jokio vali (globėjo ar sergėtojo), nei jokio padėjėjo.
2:120 -
الَّذِينَ آتَيْنَاهُمُ الْكِتَابَ يَتْلُونَهُ حَقَّ تِلَاوَتِهِ أُولَٰئِكَ يُؤْمِنُونَ بِهِ ۗ وَمَنْ يَكْفُرْ بِهِ فَأُولَٰئِكَ هُمُ الْخَاسِرُونَ
Tie (iš Bani Israyl, kurie priima islamą), kuriems Mes davėme Knygą [Tauratą <inline-comment brackets="round">Torą</inline-comment>] [arba tie <inline-comment brackets="round">Muchammedo ﷺ kompanjonai</inline-comment>, kuriems Mes davėme Knygą <inline-comment brackets="round">Koraną</inline-comment>], recituoja ją (t. y. paklūsta jos nurodymams ir seka jos mokymais) taip, kaip ji turi būti recituojama (t. y. sekama), jie – tie, kurie tuo tiki. O kas netiki juo (Koranu), jie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.
2:121
Vertimas: Rowwad vertimų centras