Sura 29 Al-’Ankabūt, ajat 33 – 34

1. وَلَمَّا أَنْ جَاءَتْ رُسُلُنَا لُوطًا سِيءَ بِهِمْ وَضَاقَ بِهِمْ ذَرْعًا وَقَالُوا لَا تَخَفْ وَلَا تَحْزَنْ ۖ إِنَّا مُنَجُّوكَ وَأَهْلَكَ إِلَّا امْرَأَتَكَ كَانَتْ مِنَ الْغَابِرِينَ

   O kai Mūsų Pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis nuliūdo dėl jų ir pasijautė nepatogiai dėl jų. Jie tarė: „Nebijok ir neliūdėk. Iš tiesų, mes išgelbėsime tave ir tavo šeimą, išskyrus tavo žmoną - ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta kartu su tais, kurie bus sunaikinti iš jos tautos).“

   29:33

2. إِنَّا مُنْزِلُونَ عَلَىٰ أَهْلِ هَٰذِهِ الْقَرْيَةِ رِجْزًا مِنَ السَّمَاءِ بِمَا كَانُوا يَفْسُقُونَ

   Iš tiesų, mes ketiname užtraukti ant šio miesto žmonių didžiulę kančią iš dangaus, nes jie buvo maištingi (prieš Allaho Įsakymą).“

   29:34

Vertimas: Rowwad vertimų centras